Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
nosis
.
Rezultatai
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
žr.
kaktis
Šaltinis:
Stundžia, Venckutė 1986
, 74
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
žr.
nasrai
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 221
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
Pr.
nozy
(
nōsi
; dvisk. nom.?) E 85 ‘nosis’ : lie.
nósis
, la.
nãss
, s. i. (dvisk. nom.)
nāsā
, sl.
nosъ
, s. v. a.
nasa
‘nosis’, lo.
nāris
‘nosis’ ir kt. Walde-Pokorny II, 318
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV(2), 268
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją
pirminę
leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie.
nósis
, pr.
nozy
(greta
ponasse
‘apatinė lūpa’, pažodžiui ‘tai, kas po nosimi’) tęsia vedinį
*nās-i-s
, tai tas pats
-i-
kamienas kaip ir lo.
nāris
‘šnervės’. Slavų kalbose įsigalėjo
-o-
kamienas, padarytas iš varianto su trumpu balsiu:
*năs-o-s ≥ nosъ
; balsis
ă
yra paliudytas ir lie. žodyje
nasraĩ
pl. = s. sl.
noz-d-ri
‘šnervės’. La. kalboje atsirado naujas pavadinimas –
deguns
, o senasis žodis pakeitė reikšmę: la.
nãsis
pl. ‘žvėries šnervės’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 221
Antraštė:
naũjas
Straipsnelis:
Jotvingių
nau
‘naujas’, plg. lie.
naũjas
, pr.
nauns
, bet la.
jaûns
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 77
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
Lie.
nósis
, la.
nāss
‘šnervės’, pr.
nozy
. Etimologiškai giminingi: s. i. nom. dual.
nā́sā
, av., s. persų
nāh-
, lo.
nāris
, dažniausiai
nārēs, -ium
‘šnervės’,
nāsus
‘nosis’, s. ang.
nōse
‘(iš)kyšulys’, s. šv., š. isl.
nōs
‘snukis; šnipas, knyslė’, s. v. a.
nasa
‘nosis’, s. sl. / s. r.
nosŭ
, r., le.
nos
‘nosis’, s. sl.
nozdri
‘šnervės’. Ide. *
nas-
, *
nās-
‘nosis’.
Šaltinis:
Steinbergs 1996–1997
, 23
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 61 protoslavų/protobaltų *
nosъ
/
nōs-
, br.
nos
, ukr.
nis
, r.
nos
, lie.
nósis
, pr.
nozy
, narevų
naʃiʃ
.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007
, 337
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
La.
de̦̦gun-s
,
de̦̦guon-s
(trm.) ‘nose’ arba ‘runner’, ‘dribbler’, anot Karulio, (206: ‘tas, kas tek’) su retu sufiksu
-un-
: Endzelīns 1971, 106; Būga RR II 213). Tai agentinės reikšmės sufiksas. Ankstesnio nulinio laipsnio kamieno galimybę liudytų sintaksiškai „silpni” daiktavardžio *
nVHₐs-
‘nose, lie.
nósis
(= la.
nãss
‘nostril’)’ raiškos atvejai, kurie galėtų būti šnekamosios kalbos supletyvinio kamieno pavyzdžiai. Tuomet šnekamosios kalbos *
dg(ʷ)n-
turėjęs pakeisti *
nHₐs-
→
nəₐs-
~
n̥̄s-
> bl. *
íns-
, kuris neturėtų būti akivaizdus
Schwundstufe
. Galbūt *
-n-
< ide. laikytinas netiesioginiu heteroklitiku.
Šaltinis:
Hamp 2006a
, 339
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
žr.
nasrai
Šaltinis:
Трубачев 1972
, 225
Antraštė:
nósis
Reikšmė:
nose
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų
n
kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš
n
kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *
a
: *
u
kaita: 1. *
barsō
, *
burznaz
‘perch’; 2. *
brahsmō
, *
bruhsm(n)az
‘bream’; 3. *
dabō
, *
duppaz
‘puddle’; 4. *
galdō
, *
gulttaz
‘castrated boar’; 5. *
laþō
, *
luttaz
‘shoot, lath’; 6. *
maþō
, *
muttaz
‘moth’; 7. *
radō
, *
ruttaz
‘rat’; 8. *
swambō
, *
swumpᵖaz
‘sponge, mushroom’; 9. *
tadō
, *
tuttaz
‘tuft’. Svarbu paminėti, kad *
u
kaip silpnasis laipsnis nebuvo būdingas vien tik
n
kamienams. Jis randamas ir senuose
s
kamienuose, pvz., leksemose, reiškiančiose ‘nosį’. Pagal s. i.
nāsā́
- f. dua. ‘nose’, lie.
nósis
f. ‘t. p.’, nynorsk
nos
f. ‘snout’ < *
neh₂-s
-, s. sl.
nosъ
m. ‘nose’ < *
nh₂-es
- ir s. isl.
nǫs
, s. vok. a.
nasa
f. ‘t. p.’ < *
nh₂-s
- Beekes (1995, 180) rekonstravo pirminę ide. paradigmą *
néh-s
, *
nh₂-s-ós
, *
nh₂-és-m
. Germanų kalbose ji duotų paradigmą *
nōz
, *
nazaz
, *
nasun
, kuri derėtų su s. isl.
nǫs
, s. vok. a.
nasa
< *
nasō
ir nynorsk
nos
, bet nepaaiškintų s. ang.
nosu
, s. fryzų
nos(e)
, olandų
neus
‘nose’ < *
nusō
-. Kaip ir
n
kamienai su silpnojo laipsnio *
u
vokalizmu, taip ir *
nusō
- turėjo gauti analoginį silnąjį laipsnį (Griepentrog 1995, 330).
Šaltinis:
Kroonen 2011
, 207–208
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] La.
nãss
, lie.
nósis
AP 1., trumpąjį balsį turintis sl. *
nȍsъ
AP c. Greta jų toliau minėtinas lie.
nasraĩ
AP 4, sr.-kr.
nȍzdra
, r.
nozdrjá
‘šnervė’ (< *
nás-reh₂
-). Kortlandtas mano, kad
nãss
/
nósis
akūtas buvo perimtas iš dviskaitos. Jeigu juos kildiname iš *
nās
-,
nósis
prieštarauja Kortlandto ilgųjų balsių teorijai.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011a
, 15
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas