Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
žr. kaktis
Šaltinis:
Stundžia, Venckutė 1986, 74
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
žr. nasrai
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
Pr. nozy (nōsi; dvisk. nom.?) E 85 ‘nosis’ : lie. nósis, la. nãss, s. i. (dvisk. nom.) nāsā, sl. nosъ, s. v. a. nasa ‘nosis’, lo. nāris ‘nosis’ ir kt. Walde-Pokorny II, 318
Šaltinis:
Endzelīns DI IV(2), 268
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. nósis, pr. nozy (greta ponasse ‘apatinė lūpa’, pažodžiui ‘tai, kas po nosimi’) tęsia vedinį *nās-i-s, tai tas pats -i-kamienas kaip ir lo. nāris ‘šnervės’. Slavų kalbose įsigalėjo -o-kamienas, padarytas iš varianto su trumpu balsiu: *năs-o-s ≥ nosъ; balsis ă yra paliudytas ir lie. žodyje nasraĩ pl. = s. sl. noz-d-ri ‘šnervės’. La. kalboje atsirado naujas pavadinimas – deguns, o senasis žodis pakeitė reikšmę: la. nãsis pl. ‘žvėries šnervės’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221
Antraštė:
naũjas
Straipsnelis:
Jotvingių nau ‘naujas’, plg. lie. naũjas, pr. nauns, bet la. jaûns.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 77
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
Lie. nósis, la. nāss ‘šnervės’, pr. nozy. Etimologiškai giminingi: s. i. nom. dual. nā́sā, av., s. persų nāh-, lo. nāris, dažniausiai nārēs, -ium ‘šnervės’, nāsus ‘nosis’, s. ang. nōse ‘(iš)kyšulys’, s. šv., š. isl. nōs ‘snukis; šnipas, knyslė’, s. v. a. nasa ‘nosis’, s. sl. / s. r. nosŭ, r., le. nos ‘nosis’, s. sl. nozdri ‘šnervės’. Ide. *nas-, *nās- ‘nosis’.
Šaltinis:
Steinbergs 1996–1997, 23
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 61 protoslavų/protobaltų *nosъ/nōs-, br. nos, ukr. nis, r. nos, lie. nósis, pr. nozy, narevų naʃiʃ.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007, 337
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
La. de̦̦gun-s, de̦̦guon-s (trm.) ‘nose’ arba ‘runner’, ‘dribbler’, anot Karulio, (206: ‘tas, kas tek’) su retu sufiksu -un-: Endzelīns 1971, 106; Būga RR II 213). Tai agentinės reikšmės sufiksas. Ankstesnio nulinio laipsnio kamieno galimybę liudytų sintaksiškai „silpni” daiktavardžio *nVHₐs- ‘nose, lie. nósis (= la. nãss ‘nostril’)’ raiškos atvejai, kurie galėtų būti šnekamosios kalbos supletyvinio kamieno pavyzdžiai. Tuomet šnekamosios kalbos *dg(ʷ)n- turėjęs pakeisti *nHₐs- → nəₐs- ~ n̥̄s- > bl. *íns-, kuris neturėtų būti akivaizdus Schwundstufe. Galbūt *-n- < ide. laikytinas netiesioginiu heteroklitiku.
Šaltinis:
Hamp 2006a, 339
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
žr. nasrai
Šaltinis:
Трубачев 1972, 225
Antraštė:
nósis
Reikšmė:
nose
Straipsnelis:
Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *a : *u kaita: 1. *barsō, *burznaz ‘perch’; 2. *brahsmō, *bruhsm(n)az ‘bream’; 3. *dabō, *duppaz ‘puddle’; 4. *galdō, *gulttaz ‘castrated boar’; 5. *laþō, *luttaz ‘shoot, lath’; 6. *maþō, *muttaz ‘moth’; 7. *radō, *ruttaz ‘rat’; 8. *swambō, *swumpᵖaz ‘sponge, mushroom’; 9. *tadō, *tuttaz ‘tuft’. Svarbu paminėti, kad *u kaip silpnasis laipsnis nebuvo būdingas vien tik n kamienams. Jis randamas ir senuose s kamienuose, pvz., leksemose, reiškiančiose ‘nosį’. Pagal s. i. nāsā́- f. dua. ‘nose’, lie. nósis f. ‘t. p.’, nynorsk nos f. ‘snout’ < *neh₂-s-, s. sl. nosъ m. ‘nose’ < *nh₂-es- ir s. isl. nǫs, s. vok. a. nasa f. ‘t. p.’ < *nh₂-s- Beekes (1995, 180) rekonstravo pirminę ide. paradigmą *néh-s, *nh₂-s-ós, *nh₂-és-m. Germanų kalbose ji duotų paradigmą *nōz, *nazaz, *nasun, kuri derėtų su s. isl. nǫs, s. vok. a. nasa < *nasō ir nynorsk nos, bet nepaaiškintų s. ang. nosu, s. fryzų nos(e), olandų neus ‘nose’ < *nusō-. Kaip ir n kamienai su silpnojo laipsnio *u vokalizmu, taip ir *nusō- turėjo gauti analoginį silnąjį laipsnį (Griepentrog 1995, 330).
Šaltinis:
Kroonen 2011, 207–208
Antraštė:
nósis
Straipsnelis:
[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] La. nãss, lie. nósis AP 1., trumpąjį balsį turintis sl. *nȍsъ AP c. Greta jų toliau minėtinas lie. nasraĩ AP 4, sr.-kr. nȍzdra, r. nozdrjá ‘šnervė’ (< *nás-reh₂-). Kortlandtas mano, kad nãss / nósis akūtas buvo perimtas iš dviskaitos. Jeigu juos kildiname iš *nās-, nósis prieštarauja Kortlandto ilgųjų balsių teorijai.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011a, 15

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas