Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nauda, pinnịgas, godulys.

Antraštė:

náudà

Straipsnelis:

[Čia pateikiamas ne ištisinis senųjų germ.-bl. leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 40. Go. niutan (germ. *neut-, nut-) ‘pasiekti, įsigyti’, ganiutan ‘gaudyti’, nuta ‘žvejys’, unnuts ‘be naudos, nenaudingas’, s. isl. njóta, s. ang. nēotan, s. fryzų niāta, s. saksų niotan, s. v. a. niozan ‘naudotis’, s. ang. notu, nytt, s. v. a. nuz ‘vartojimas; nauda; sutarimas, santarvė’, s. isl. naut ‘galvijai’, nautr ‘dovana’, s. ang. nēat ‘t. p.’ – lie. náudà ‘Nutzen, turtas’, žem. ir la. kalboje dar ir ‘pinigai’.

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 83

Antraštė:

naudà

Straipsnelis:

Prasl. nuta ir pragerm. nauta atitikmenų bendra reikšmė – ‘stambus raguotas gyvulys’. Tačiau genetinio tapatumo tarp jų nėra. Germanų formos (s. isl. naut, s. ang. neāt ir kt.) turi aiškią etimologiją: go. niutan, s. isl. njóta, s. ang. nēotan, s. saksų niotan, s. v. a. niozan ‘naudotis, vartoti’, s. ang. nytt, s. v. a. nuz ‘nauda, pelnas’, lie. naudà, la. nâuda ‘pinigai’. Semantinis perėjimas ‘nauda’ > pelnas > gyvuliai > pinigai yra gana aiškus ir pasikartoja daugelyje ide. formų (plg. lo. pecus : s. isl. fé; prasl. skotъ : go. skatts ir kt.).

Šaltinis:

Мартынов 1963, 50

Antraštė:

naudà

Straipsnelis:

Germ. neut-a- ‘valgyti, gerti, genießen’ (go. niutan ‘treffen, erreichen, froh werden’, s. isl. njóta ‘valgyti, gerti, gauti naudos, džiaugtis’, s. ang. nēotan ‘genießen, brauchen’, s. fryzų niata ‘t. p.’, s. v. a. niozan ‘valgyti, gerti, kuo nors naudotis’) galime lyginti tik su lie. naudà ‘kas naudinga, vertinga, pelninga, gerovė’ bei šios bl. leksemos giminaičiais.

Šaltinis:

Seebold 1970, 361

Antraštė:

naudà

Straipsnelis:

Baltų-slavų kalbose tarp Otrębskio [Otrębski, Jan. 1965. Gramatyka języka litewskiego. Tom II. Nauka o budowie wyrazów. Warszawa, 38–41] ir Kolesovo [Kolesov. V. V. 1972. Istorija russkogo udarenija. I. Leningrad, 37–51] pateiktųjų toga- / fuga- struktūros pavyzdžių lietuvių kalboje resp. mobiliųjų ā-kamienų pavyzdžių s. rusų kalboje kai kurie žodžiai kelia sunkumų. 1. Lie. raudà, sl. ruda […] 2. lie. naudà ‘Nutzen, Habe, Gewinn’ yra arba senasis neutrum pl. ir todėl nebūtinai relevantiškas (sg. lytyje s. n. naut n. ‘Stück Vieh’) arba yra turėjęs žodžio pradžios laringalą ir nebūtinai nusižengia R-VT : HRoVT sureguliavimui.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 170

Antraštė:

naudà

Straipsnelis:

Umbrų nuřpener. Vienas pavyzdys Va 13, kuris interpretuojamas kaip dūrinio abl. pl., kurio antrasis žodis -pener atitiktų lo. pondiīs, o pirmasis nuř yra neaiškus. Buck jo neverčia ir tik pažymi, kad žodis yra „name of a small coin“ (§ 263, 1). Bréal [Les Tables Eugubines, Paris, Vieweg, 1875, LXVIII + 396 p.], 241 t., primena assipondium, dipondium; von Blumenthal, 44 t., sekdamas Devoto, 405, siūlo *nudipondiis su reikšme ‘assibus librariis’, nūdus čia turėtų reikšmę, it. netto ‘aiškus, grynas’, tačiau nuř negali būti fonetinis nuř reprezentantas, kuris kilęs iš *nogᵂedho-. Devoto taip pat įžvelgia nuřpener skolinį iš lotuynų kalbos. Vetter, 224, jį vertė *novodupondiis pagal R. G. Kent, kuris jį skaido į newo-dupend, plg. Poultney, 221, tačiau ši etimologija suponuoja, kad nuřpener u sinkopė atsirado po intervokalinio d perėjimo į ŕ, kas yra neįprasta. Pisani, 209, išn. 13, teigia, kad nuř „potreble contenere la rad. *neud- di lettone náuda ‘denaro’, lit. naudà ‘utile, possesso’, aated. niozzan ‘fruire, possedere’, ags. notu ‘provento’, nēat ‘capo di bestiame’ (cfr. pecū : pecūnia), ecc. Alla lettera sarebbe *pecunipendiis“. Lotyniškame vertime pasitenkinama išreiškiant nuřpener žodžiu partibus. Bücheler vertimas nullipondiis nei reikšme, nei forma netinka.

Šaltinis:

Ernout 1961, 123

Antraštė:

naudà

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. нaўда́, но́ўда ‘nauda’, ‘liūdesys (liūdna žinia)’ Karskis Б 131, наўда ‘nauda, turtas’ Stankevičius К V 177 dabar nykstantis, pasirodantis daugiau kaip dialektizmas. Hermanovičius Аб нек. асабл. 10 tt. be pamatinės ‘naudos’ reikšmės, dar nurodo antrines ‘svarbos’, ‘naujienos’, ‘dalyko’ reikšmes. Visai reta tarmybė, matyt, yra le. nawda ‘nauda’ SJP III 202. Iš lie. naudà (šis lie. žodis šalia br. навда́ prirašytas jau Nosovičiaus СБH 300); žr. dar Būga RR II 503.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 66

Antraštė:

naudà

Straipsnelis:

žr. varna

Šaltinis:

Poljakov 1997, 65–66