Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
neptė
Reikšmė:
anūkė
Straipsnelis:
s. lie. nepotis, neptė, lo. m. nepos,nepotis, f. nepta, neptia, skr. m. napāt-, naptar-, f. naptī, av. m. napāt-, f. naptya-, s. sl. netĭjĭ ‘sūnėnas’ ir t. t. < ide. *nepōt-, f. *neptī, galbūt *nepōt-, sudėtinis žodis iš neiginio ne ir kamieno formos, matomo skr. pati- ‘ponas’, lo. potis ‘galintis’, kad reikštų ‘bejėgis, negalintis, nesugebantis’.
Šaltinis:
Buck 1949, 111–112
Antraštė:
neptė̃
Reikšmė:
anūkė
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Anūkas. Paveldėtas pavadinimas išliko tik s. lie. kalboje nepuotìs, neptė̃ f. Plg. lo. nepōs, nepōtis, f. neptis, s. i. nápāt-, f. naptí ir t. t. Bendrinės lie. kalbos anū̃kas yra slavizmas, plg. ukr. onúk, br. u̯núk.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 230
Antraštė:
neptė
Straipsnelis:
‘sūnėno’ pavadinimas reprezentuojamas beveik visose kalbose, tik kaitaliojasi reikšmės – arba ‘anūkas’, arba ‘sūnėnas’. Skr. napāt, naptr̥, f. naptī, av. napāt, f. napti, s. persų napā (nom.), lo. nepōs, f. neptis [231], s. lie. nepuotis, f. neptė; s. ang. nefa, s. v. a. nefo, s. sl. netĭjĭ < *neptios, s. air. nia, galų nei. Dar galima nurodyti gr. anepsiós (ἀνεφιός), bet tik iš dalies, nes jie reiškia ne ‘sūnėnas’, bet ‘pusbrolis’. [232]
Šaltinis:
Benveniste 1969, 231–232
Antraštė:
neptė
Straipsnelis:
Bl. ē ir ī/jā kamienų kilmė: […] 6) histerodinaminiai iH₁ kamienai: lie. neptė […].
Šaltinis:
Kortlandt 1997, 162
Antraštė:
neptė
Straipsnelis:
žr. vilkė
Šaltinis:
Kortlandt 1997, 159
Antraštė:
neptė̃
Reikšmė:
vaikaitė
Straipsnelis:
[Aptariamos priebalsių grupės graikų ir slavų kalbose: trumpųjų balsių apsuptyje esantys graikų priebalsiai sudaro skiemens implozinę ir eksplozinę grupę, o slavų yra redukuojami ir sudaro eksplozinę. Autorius mano, kad jo aptartos priebalsių grupės egzistavo praslavų laikais, kas leidžia naujai aiškinti kai kurių žodžių kilmę] Formaliai sl. netti ‘Neffe’ atitinka gr. ἀνεψιός ‘Vetter’, nes tai yra derivatai su -yo- iš kamieno *nep-t-, turinčiu balsių kaitą su *nep-ot- (plg. s. i. nápat, lo. nepōs) ‘wnuk, kuzyn, bratanek’. Nulinis balsių kaitos laipsnis yra bl. neptė̃ ‘wnuczka’, s. i. naptī́, lo. neptis ir kt., kas postuluoja formas rekonstruoti kilusiais iš nept-ii̯o- (Frisk GEW I, 106; Vasmer III 67) ar nept-iHo- (Peters 1980, 136⁸⁷. Taigi slavų *nept- atspindi net-. Tačiau slavų kalbose šalia netii yra mot. g. r. nestera, le. nieściora. Kildinant iš *nept-ter-a (< *nept-ter-eh₂) su priesaga -ter-, matyti kitokia -pt- grupės raida: -pt- > -tt- > -st-.
Šaltinis:
Sowa 2000, 369
Antraštė:
neptė̃
Reikšmė:
Enkelin
Straipsnelis:
žr. nepuotis
Šaltinis:
Lipp 2009b, 184

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas