Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nepuotis
Reikšmė:
sūnėnas
Straipsnelis:
[Straipsnyje plačiai nagrinėjama ide. dėdės ir sūnėno pavadinimai, taip pat kai kuriose atskirose ide. kalbose – lotynų, graikų ir kt.] Žodis sūnėnui, kartais specialiai sesers sūnui pavadinti yra tas pats, kaip ir anūkui pavadinti. Ide. *népōts reikšmė ‘sūnėnas’ yra paliudyta: lie. nep(u)otis, r. bažn. sl. netii, serbų nećak ‘sesers sūnus’, lo. nepos, s. bret. nith, a. air. (gen.) neth ‘sesrs sūnus’ [ir kt. pvz.].
Šaltinis:
Beekes 1974, 43
Antraštė:
nepuotìs
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Anūkas. Paveldėtas pavadinimas išliko tik s. lie. kalboje nepuotìs, neptė̃ f. Plg. lo. nepōs, nepōtis, f. neptis, s. i. nápāt-, f. naptí ir t. t. Bendrinės lie. kalbos anū̃kas yra slavizmas, plg. ukr. onúk, br. u̯núk.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 230
Antraštė:
nepuotìs
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
P. Trautmanas išskiria bl.-sl. nepōt- ‘anūkas, giminaitis’. Giminiškų žodžių analizė rodo, kad abi šios reikšmės yra senos. A. Isačenko teigia, kad pirmiausia ide. *nepot- reiškė anūką (anūkę) vyro sesers arba moters brolio. Tuo paaiškinamas vėlesnis susiskaidymas į ‘anūko’ ir ‘giminaičio’ reikšmes. Morfologiniu atžvilgiu ide. *nepot- sudarytas iš neiginio ne- ‘ne’ ir ide. *pot-, kuris mums žinomas sl. gos-podь antrame komponente, lie. pats, kuris dar reiškė tikriausiai vyresnįjį giminėje patriarchato stadijoje – vyresnįjį vyrą, tėvą. Atitinkamai forma su neiginiu *ne-pot- turėjusi reikšti vyresnįjį, ne tėvą. Griežtai kalbant, tokią reikšmę gali turėti tik ide. ne-pŏt, išlaikanti šaknyje ŏ trumpą. Tuomet formos *nepōt su reikšme ‘anūkas, giminaitis’ daugelyje ide. kalbų yra sudarytos pailginus šaknies balsį: s. i. nápāt-, lo. nepōs, lie. nepuotìs [77]. Ide. *nepōt- forma aiškiai liudija, kad ji galėjo reikšti ‘priklausantis ne tėvui, ne vyresniajam’. Ilgasis ō reiškė vedinį, funkciškai lygiavertį vediniui su priesaga [78].
Šaltinis:
Трубачев 1959b, 77–78
Antraštė:
nepuotìs
Straipsnelis:
‘Sūnėno’ pavadinimas reprezentuojamas beveik visose kalbose, tik kaitaliojasi reikšmės – arba ‘anūkas’, arba ‘sūnėnas’. S. i. napāt, naptr̥, f. naptī, av. napāt, f. napti, s. persų napā (nom.), lo. nepōs, f. neptis [231], s. lie. nepuotis, f. neptė; s. ang. nefa, s. v. a. nefo, s. sl. netĭjĭ < *neptios, s. air. nia, galų nei. Dar galima nurodyti gr. anepsiós (ἀνεψιός), bet tik iš dalies, nes jie reiškia ne ‘sūnėnas’, bet ‘pusbrolis’. [232]
Šaltinis:
Benveniste 1969, 231–232
Antraštė:
nepuotis
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
Kalbose, kur tęsiamas senasis ide. pavadinimas ‘anūkas’, senoji apofoninė paradigma paprastai neišsilaiko nepakitusi: lotynų kalboje buvo apibendrintas *nepōt-, senųjų indų kalboje yra silpnasis kamienas *nept-, plg. analoginę formą naptr-, bet kitaip *nepōt- buvo apibendrintas ir ten, kur anksčiau buvo *nepŏt-, plg. nom. vns. nápāt, acc. vns. nápātam, nom. dgs. nápātas. Lietuvių kalboje šis daiktavardis tapo i-kamieniu, s. lie. nepuotis, kilęs iš *nepōt-. Keltų kalbose veikiausiai taip pat buvo apibendrinama forma *nepōt- [toliau aptariama keltų kalbų formų raida].
Šaltinis:
Isaac 2007, 19
Antraštė:
nepuotis
Reikšmė:
Enkel, Neffe
Straipsnelis:
[Aptariami ide. vr̥kī́-dariniai]. Iš *népōs / *népt- ‘Nachkomme’ (plg. s. i. nápāt- ‘Enkel’, lo. népōs, népōt-, s. lie. nepuotis ‘Enkel, Neffe’ etc.) buvo daromas kolektyvas *népt-ih₂ / *nept-i̯éh₂- ‘(weibliche) Nachkommenschaft’ (plg. lo. neptis, -is ‘Enkelin’; *népt-ih₂-o- > g. Av. naptiia- ‘zur Nachkommenschaft gehörig’), o iš kolektyvo – vidinis darinys *nept-i̯éh₂- / *nept-ih₂-´ (nom. sg. *nept-i̯ḗh₂) ‘zur (weiblichen) Nachkommenschaft gehöriges Wesen’ > s. i. naptī́- ‘Tochter, Enkelin’, s. lie. neptė̃ (< nom. *-(i)i̯ḗh₂) ‘Enkelin’ etc.
Šaltinis:
Lipp 2009b, 184
Antraštė:
nepuotis
Straipsnelis:
žr. akmuo
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 149–150
Antraštė:
nepúotìs
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
Ide. *nép-ōt- ‘palikuonis (offspring)?’ yra plačiausiai paliudytas amfikinetinis t kamienas, plg. s. i. nápat ‘anūkas’, jaun. Av. napā̊ ‘id.’ […], s. persų napat- ‘id.’, lo. nepōt- ‘id.’, s. lie. nepuotìs, nepúotis, neptis ‘id.’, s. air. nia ‘sesers sūnus’, vid. kimrų nei, vid. kornų noi, vid. britonų ni ‘id.’, s. v. a. nefo ‘anūkas, giminaitis’, s. ang. nefa ‘sūnėnas; anūkas, posūnis’, s. isl. nefi ‘giminaitis’, gr. νέποδες ‘palikuonys’ (pl.), alb. nip ‘anūkas, sūnėnas’. […] Kai kuriose indoeuropiečių kalbose paliudyti ir vediniai iš ide. *nep-ōt-, kurių vieni reiškia ‘dukterėčią’ ar kitą moteriškosios lyties giminaitę, plg. lo. neptis, s. i. naptī́-, Av. naptī-, s. lie. neptė̃ / nepuotė, s. isl. nipt, s. air. necht, o kiti – vyriškosios lyties giminaičius, plg. s. sl. netii, gr. ἀνεψιός. […] Amfikinetinė paradigma dar indoeuropiečių prokalbėje buvusi perdirbta apibendrinant e balsių kaitos laipsnį šaknyje visoms formoms, pvz., nom. *nép-ōt- (ar *nép-ōs), gen. *nep-t-és (ar *nep-t-ós) etc. […] Lietuvių kalboje žodis pirmiausia perėjo į i kamieną. Variante nepuotis buvęs apibendrintas priesagos alomorfas -ōt-, o variante neptis – -t-. Vėliau turėjusios atsirasti ir formos su i̯o kamieno požymiais, ką liudija tokios formos kaip acc. sg. nepuočius ir gen. sg. nepčio. Ši raida primena ir samtis tipo žodžių raidą. […] Ide. *nepōt- etimologija lieka neaiški. Kaip parodė Szemerenyi’s, interpretacija ‘Unselbständiger, not a master’ negali būti teisinga. Jo paties etimologija *Hn-e-pot- ‘(little) master grandfather, Herr Großväterchen’ taip pat problemiškas. […] Lo. Neptūnus nėra giminiškas.
Šaltinis:
Vijūnas 2009, 169–180

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas