Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
nepuotis
.
Rezultatai
Antraštė:
nepuotis
Reikšmė:
sūnėnas
Straipsnelis:
[Straipsnyje plačiai nagrinėjama ide. dėdės ir sūnėno pavadinimai, taip pat kai kuriose atskirose ide. kalbose – lotynų, graikų ir kt.] Žodis sūnėnui, kartais specialiai sesers sūnui pavadinti yra tas pats, kaip ir anūkui pavadinti. Ide.
*népōts
reikšmė ‘sūnėnas’ yra paliudyta: lie.
nep(u)otis
, r. bažn. sl.
netii
, serbų
nećak
‘sesers sūnus’, lo.
nepos
, s. bret.
nith
, a. air. (gen.)
neth
‘sesrs sūnus’ [ir kt. pvz.].
Šaltinis:
Beekes 1974
, 43
Antraštė:
nepuotìs
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.]
Anūkas
. Paveldėtas pavadinimas išliko tik s. lie. kalboje
nepuotìs
,
neptė̃
f. Plg. lo.
nepōs
,
nepōtis
, f.
neptis
, s. i.
nápāt-
, f.
naptí
ir t. t. Bendrinės lie. kalbos
anū̃kas
yra slavizmas, plg. ukr.
onúk
, br.
u̯núk
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 230
Antraštė:
nepuotìs
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
P. Trautmanas išskiria bl.-sl.
nepōt-
‘anūkas, giminaitis’. Giminiškų žodžių analizė rodo, kad abi šios reikšmės yra senos. A. Isačenko teigia, kad pirmiausia ide.
*nepot-
reiškė anūką (anūkę) vyro sesers arba moters brolio. Tuo paaiškinamas vėlesnis susiskaidymas į ‘anūko’ ir ‘giminaičio’ reikšmes. Morfologiniu atžvilgiu ide.
*nepot-
sudarytas iš neiginio
ne-
‘ne’ ir ide.
*pot-
, kuris mums žinomas sl.
gos-podь
antrame komponente, lie.
pats
, kuris dar reiškė tikriausiai vyresnįjį giminėje patriarchato stadijoje – vyresnįjį vyrą, tėvą. Atitinkamai forma su neiginiu
*ne-pot-
turėjusi reikšti vyresnįjį, ne tėvą. Griežtai kalbant, tokią reikšmę gali turėti tik ide.
ne-pŏt
, išlaikanti šaknyje
ŏ
trumpą. Tuomet formos
*nepōt
su reikšme ‘anūkas, giminaitis’ daugelyje ide. kalbų yra sudarytos pailginus šaknies balsį: s. i.
nápāt-
, lo.
nepōs
, lie.
nepuotìs
[77]. Ide.
*nepōt-
forma aiškiai liudija, kad ji galėjo reikšti ‘priklausantis ne tėvui, ne vyresniajam’. Ilgasis
ō
reiškė vedinį, funkciškai lygiavertį vediniui su priesaga [78].
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 77–78
Antraštė:
nepuotìs
Straipsnelis:
‘Sūnėno’ pavadinimas reprezentuojamas beveik visose kalbose, tik kaitaliojasi reikšmės – arba ‘anūkas’, arba ‘sūnėnas’. S. i.
napāt
,
naptr̥
, f.
naptī
, av.
napāt
, f.
napti
, s. persų
napā
(nom.), lo.
nepōs
, f.
neptis
[231], s. lie.
nepuotis
, f.
neptė
; s. ang.
nefa
, s. v. a.
nefo
, s. sl.
netĭjĭ
<
*neptios
, s. air.
nia
, galų
nei
. Dar galima nurodyti gr.
anepsiós
(
ἀνεψιός
), bet tik iš dalies, nes jie reiškia ne ‘sūnėnas’, bet ‘pusbrolis’. [232]
Šaltinis:
Benveniste 1969
, 231–232
Antraštė:
nepuotis
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
Kalbose, kur tęsiamas senasis ide. pavadinimas ‘anūkas’, senoji apofoninė paradigma paprastai neišsilaiko nepakitusi: lotynų kalboje buvo apibendrintas *
nepōt
-, senųjų indų kalboje yra silpnasis kamienas *
nept
-, plg. analoginę formą
naptr
-, bet kitaip *
nepōt
- buvo apibendrintas ir ten, kur anksčiau buvo *
nepŏt
-, plg. nom. vns.
nápāt
, acc. vns.
nápātam
, nom. dgs.
nápātas
. Lietuvių kalboje šis daiktavardis tapo
i
-kamieniu, s. lie.
nepuotis
, kilęs iš *
nepōt
-. Keltų kalbose veikiausiai taip pat buvo apibendrinama forma *
nepōt
- [toliau aptariama keltų kalbų formų raida].
Šaltinis:
Isaac 2007
, 19
Antraštė:
nepuotis
Reikšmė:
Enkel, Neffe
Straipsnelis:
[Aptariami ide.
vr̥kī́
-dariniai]. Iš *
népōs
/ *
népt
- ‘Nachkomme’ (plg. s. i.
nápāt
- ‘Enkel’, lo.
népōs
,
népōt
-, s. lie.
nepuotis
‘Enkel, Neffe’ etc.) buvo daromas kolektyvas *
népt-ih₂
/ *
nept-i̯éh₂
- ‘(weibliche) Nachkommenschaft’ (plg. lo.
neptis
, -
is
‘Enkelin’; *
népt-ih₂-o
- > g. Av.
naptiia
- ‘zur Nachkommenschaft gehörig’), o iš kolektyvo – vidinis darinys *
nept-i̯éh₂
- / *
nept-ih₂
-´ (nom. sg. *
nept-i̯ḗh₂
) ‘zur (weiblichen) Nachkommenschaft gehöriges Wesen’ > s. i.
naptī́
- ‘Tochter, Enkelin’, s. lie.
neptė̃
(< nom. *-
(i)i̯ḗh₂
) ‘Enkelin’ etc.
Šaltinis:
Lipp 2009b
, 184
Antraštė:
nepuotis
Straipsnelis:
žr.
akmuo
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 149–150
Antraštė:
nepúotìs
Reikšmė:
anūkas
Straipsnelis:
Ide. *
nép-ōt-
‘palikuonis (offspring)?’ yra plačiausiai paliudytas amfikinetinis
t
kamienas, plg. s. i.
nápat
‘anūkas’, jaun. Av.
napā̊
‘id.’ […], s. persų
napat-
‘id.’, lo.
nepōt-
‘id.’, s. lie.
nepuotìs
,
nepúotis
,
neptis
‘id.’, s. air.
nia
‘sesers sūnus’, vid. kimrų
nei
, vid. kornų
noi
, vid. britonų
ni
‘id.’, s. v. a.
nefo
‘anūkas, giminaitis’, s. ang.
nefa
‘sūnėnas; anūkas, posūnis’, s. isl.
nefi
‘giminaitis’, gr. νέποδες ‘palikuonys’ (pl.), alb.
nip
‘anūkas, sūnėnas’. […] Kai kuriose indoeuropiečių kalbose paliudyti ir vediniai iš ide. *
nep-ōt-
, kurių vieni reiškia ‘dukterėčią’ ar kitą moteriškosios lyties giminaitę, plg. lo.
neptis
, s. i.
naptī́-
, Av.
naptī-
, s. lie.
neptė̃
/
nepuotė
, s. isl.
nipt
, s. air.
necht
, o kiti – vyriškosios lyties giminaičius, plg. s. sl.
netii
, gr. ἀνεψιός. […] Amfikinetinė paradigma dar indoeuropiečių prokalbėje buvusi perdirbta apibendrinant
e
balsių kaitos laipsnį šaknyje visoms formoms, pvz., nom. *
nép-ōt-
(ar *
nép-ōs
), gen. *
nep-t-és
(ar *
nep-t-ós
) etc. […] Lietuvių kalboje žodis pirmiausia perėjo į
i
kamieną. Variante
nepuotis
buvęs apibendrintas priesagos alomorfas
-ōt-
, o variante
neptis
–
-t-
. Vėliau turėjusios atsirasti ir formos su
i̯o
kamieno požymiais, ką liudija tokios formos kaip acc. sg.
nepuočius
ir gen. sg.
nepčio
. Ši raida primena ir
samtis
tipo žodžių raidą. […] Ide. *
nepōt-
etimologija lieka neaiški. Kaip parodė Szemerenyi’s, interpretacija ‘Unselbständiger, not a master’ negali būti teisinga. Jo paties etimologija *
Hn-e-pot-
‘(little) master grandfather, Herr Großväterchen’ taip pat problemiškas. […] Lo.
Neptūnus
nėra giminiškas.
Šaltinis:
Vijūnas 2009
, 169–180
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas