Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nertėti, lakioti, priekrosnis, gungrintis, br(i)auti, karkalis, karoti, yda, baisa, srebus, katras, paskuojis, ruošus, paklusnus, lomė, inkstiras, inkštiras, labingas, cipti, dieni, grindis, karvoti, gramotis, viešis, grabštus, skaistas, gairėti, mutnus, irstąs, kėvinas, gudažolė, pulkas, guiris, tūpti, oras, leipauti.

Antraštė:

nértėti

Reikšmė:

toben

Straipsnelis:

žr. narsa

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

nertėti

Reikšmė:

pykti, niršti

Straipsnelis:

Pr. nierties (nie – turbūt dėl tolimesnio -tie- įtakos; gen.) 71, 33 ‘pykčio’ [ir kt.] : enertimai, lie. nertėti, nartinti ‘supykinti’ ir kt., apie tai Walde-Pokorny II, 333.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 266

Antraštė:

nértėti

Reikšmė:

pykti

Straipsnelis:

Lie. nértėti ‘pykti’, pr. ernertimai (praes. 1 pl.) ‘pykstame’. Fraenkel LEW, 504 sg. s. v. nir̃sti; Trautmann BSW, 384 s. v. nierties 331 s. v. ernertiuns; Endzelin 215 s. v. nierties, 170; Toporov, E.-H., 82 sg. s. v. ernertiuns; Mažiulis I 287; Pokorny IEW, 765. LKŽ VIII 681 (nértėti, dūriniai, vediniai), 810 sg. (nir̃sti) : nėra distribucijos problemų. Ši leksikos grupė, kuri pr. kalboje reprezentuojama dar ir nierties (Gen. sg.) ‘pyktis, įniršis’, o lietuvių kalboje (atrodo, vienintelė baltų areale) daugeliu kitų formų: arba išplėstų esamojo laiko dantiniu, arba be išplėtimo (kaip pavyzdį pirmajam atvejui plg. nértėti sinonimą nir̃šti, o antrajam -nóras ir kt.). Šie baltų žodžiai pirmiausiai gretintini su sl. kalbų žodžiais. S. sl. nravŭ ‘papratimas, charakteris, temperamentas’, s. r. norovŭ, r. nórov ‘prigimtis, įprotis, charakteris’, le. narów ‘blogas įprotis, užsispyrimas’ ir t. t. Kitose kalbose ta pati vardažodinė šaknis atsirado iš vyro pavadinimo, pvz.: s. i. nā, arm. air, gr. ἀνήρ, dar gr. νωρεῖ· ἐνεργεῖ, lo. (sabinų) Nerō, s. air. ner ‘šernas’, nert ‘jėga, galia, dorybė’ ir galbūt iš tokių teonimų kaip germ. Nerthus. Latvių kalboje – atvirkščiai – ši šaknis yra visiškai išnykusi, tačiau turi didelį skaičių sinonimų ar pusiau sinonimų, esančių ir lietuvių kalboje, kuriuos problemiška [145] atskirti nuo nértėti tipo atitikmenų. Vadinasi, kaip ir anksčiau minėtu atveju (žr. dùmti ir káišti) privalome juos atskirti ir konstatuoti jos išnykimą latvių kalboje, nors tai ir vienos ide. šaknies arealas, kurią išlaikė lietuvių ir prūsų kalbos.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 145–146

Antraštė:

nértėti

Straipsnelis:

Pr. ernertiuns ‘tūžti’, ‘pykti’ iš er- ir nert-. Artimiausias – lie. išnértėti ‘spyriotis’, ‘ožiuotis’, plg. nértėti ‘siautėti’, pérnertėti, sunértėti, su nuline kaita – ap-nir̃sti ‘įpykti’ [82], apsinir̃sti, taip pat plg. į-nir̃sti, nu-nir̃sti, pa-nir̃sti; ap-nir̃šti, į-nir̃šti ir kt. šalia nir̃šti, taip pat adj. nirštìngas, niršìngas,niršulìngas, niršùs ir pan. Panašūs dariniai pasikartoja ir su a šaknyje: nártinti, nártauti, nartė́ti, narténti(s), bet: ap-nartinti, į-nartinti, su-nártinti ir pan., plg. nar̃sas, narsùs, narsà ir pan. Tas pats balsis (kaitos laipsnis) ir slavų pavyzdžiuose (šaknis be -t-): r. снорови́ть, унорови́ть, принорови́ть ir t. t., plg. artimesnius semantiškai: занорови́ть(ся) ‘užsispirti’, изнорови́ть ‘mokyti blogio’ ir t. t. Норови́ть ir ypač нóвор, норови́тый, норови́стый pagal reikšmes neretai priartėja prie baltų. Iš kitų ide. kalbų: air. nertaim ‘sutvirtinu’, kimr. nerthu, air. nert ‘jėga’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 82–83

Antraštė:

nértėti

Straipsnelis:

*narsā, -sas lytyse lie. narsà (4), nar̃sas (4) ‘Tapferkeit’, narsùs ‘tapfer’ : nértėti ‘toben’. Ide. šaknis nežinoma: *nerht- : *nórt-so-?

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

nért-ėja

Straipsnelis:

žr. įnartinti

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 184