Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nuogas.

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Gr. γυμνός ‘nuogas, be drabužių; beginklis’ [241]. Senas žodis, kuris kartu dėl disimiliacijos ir galbūt dėl lingvistinio tabu skirtingomis formomis egzistuoja įvairiose ide. kalbose. Žr. Frisk GEW ir Pokorny IEW, 769. Tematinis vedinys su ilgu šaknies balsiu ō yra: s. sl. nagŭ, lie. núogas, o vakarų zonos kalbose – formos su dantine priesaga: lo. nūdus, duslus dantinis s. air. nocht, go. nagaþs, vok. nacht. Su priesaga n s. i. nagná-, av. maγna. Forma γυμνός taip pat yra netaisyklinga, atstatoma *nogʷ-no-. Grupė μν gali reprezentuoti *gʷn-, o balsis υ galįs būti lygintinas su žodžio νυξ balsiu. Dėl žodžio pradžios pažymėtinas λυμνός (Hes.) buvimas, galbūt disimiliacija iš *νυμνός. Hes. pateikė dvi puikias glosas: ἀπολύγματος· ἀπογύμνωσις κύπριοι, kurios gali būti susijusios su *λυγμος, λυμνός (ne be sunkumų, pabrėžiant γ ir kaip žiūrėti į priesagą -μα? Kita visai skirtinga, Ficko etimologija nurodyta Bechtel, Griechische Dialekten, I, 445. Žodžio pradžios γ žodyje γυμνός nepaaiškintas: *νυγνός, *μυγνός, *γυμνός raida lieka atvira, plg. dar Grammont, IF 1909, XXV, 373; Kretschmer, Glotta 1912, III, 395; Pisani, Rendiconti dell\'Accemia Nazzionale dei Lincei VIᵉ, 4, 345 t.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 241–242

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Trautmannas 1910, 386 ir Walde-Pokorny II, 317 pritaria A. Lidén nuomonei, kad pr. nognan ‘oda’ yra giminiškas su gr. νάκος ‘švelniavilnis kailis’ ir s. ang. näsc ‘oda’. Tai yra įmanoma. Ko gero teisingiau būtų šį pr. nognan < *nōginan sieti su lie. núogas ir kt., nes juk vienas iš ‘odos’ požymių yra nuogumas. Galbūt ir lie. káilis ‘Tierfell’ giminiškas su la. kaîls ‘nuogas’.

Šaltinis:

Endzelīns DI III(2), 136

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Gryno, neišplėsto kamieno yra s. sl. nagъ ir lie. núogas ‘nackt’. [Kiti giminiškos šaknies žodžiai: arm. merk ‘nuogas’, av. maγna-, lo. nudus (< *nogʷedos), s. air. nocht, go. nagaþs, s. v. a. nackut, het. nekumanza, gr. γυμνος, λυμνός.]

Šaltinis:

Solta 1960, 229

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Lo. nūdus ‘nuogas’ < *nᵉ/ₒgʷ-ido- prieš het. nekuma(nt)- ‘nuogas’ [< *negʷ-mo-], av. magna- metatezė iš *nagma- [32 išnaša: Schindler savo paskaitose Vienos universitete 1991 iškėlė mintį, kad nelauktą *negʷ-mo- pilnąjį laipsnį gali išaiškinti J. Narteno šios šaknies apibūdinimas [J. Narten Der Yasna Haptaŋhāiti, Wiesbaden, 1986], apibūdindamas šią šaknį. Plg. lie. nuõgas < *nōgʷos.].

Šaltinis:

Weiss 1994 (1995), 142

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Apie vartojimą žodžių, pvz., gr. γυμνός ir lo. nudus ‘neturinčio plaukų, neapaugusio plaukais’ prasme informuoja žodynai. Šiuo ryšiu susieti, žinoma, ir s. i. nāga ‘dramblys’ ir ‘gyvatė’. Nėra pagrindo atskirti nuo beveik tokios pat garsinės formos s. sl. nagъ ‘nuogas’ ir lie. nuogas. Gyvatė ir dramblys kaip tik visiškai neapaugę plaukais.

Šaltinis:

Thieme 1963, 178

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Pr. nognan E 498 ‘Leder’ – be patikimos etimologijos. Jeigu čia gn < kn, tada galima, anot Lidéno IF XVIII 410tt. bei Walde-Pokorny II, 317, manyti apie ryšius su gr. νάκος ‘vilnos kailis’, jeigu gn ne iš kn, tada šis žodis galbūt giminiškas su lie. núogas, sl. nagъ, s. i. nagna-ḥ, go nagaþs ‘nuogas’ ir la. nuôgs, plg. lie. káilis ‘žvėries kailis’ : la. kaîls.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV(2), 267

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

S. air. nocht adj. ‘nuogas’; nocht-cheen ‘vienplaukis’, cíche nochta ‘nuogos krūtys’, iš kur nochte f. ‘nuogumas’, dat. nochti, nochtai; v. air. nochtaid ‘jis apnuogina’, ro nochtsat su priešdėliu dinochtar glosa ‘denubatar’, dinochtad ‘apnuoginimas’, donnachtat ‘jie apnuogina’. Dūriniai: airnocht, ernocht, aurnocht ‘visai nuogas’, fornocht, dénocht ‘visai nuogas’, lomnocht ‘visai nuogas’, tornocht ‘visai nuogas’, iš kur tarrnocht RC XXIV 249.15. – Kimrų noeth ‘nuogas’, noethi ‘iškelti aikštėn’, noethder ir noethedd ‘nuogumas’, kornų noeth, noyth ir nôz ‘nuogas’, nôtha ‘nuogumas’, bret. noaz ir noazder. Pirminis *nogʷto-, padarytas iš paprasto *nogʷ-, kuris su ilgu ō išsaugotas baltų-slavų kalbose (s. sl. nagŭ, lie. núogas) ir iš kurio kitose kalbose su įvairiomis priesagomis pasidaryti vediniai: go. nagaþs, vok. nacht, ang. naked, lo. nudus, arm. merk, s. i. nagnáḥ; žr. IF XXV 371 ir RC XLIX 299. Pokorny IEW, 769.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, n-19

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Didžiausią grupę žodžių, reiškiančių ‘nuogas’, sudaro iš ide. prokalbės paveldėti žodžiai. Kiti šią sąv. žymintys žodžiai dažnai siejami su žodžiais ‘plikas’, ‘basas’ ir t. t., dar kiti kilę iš sąv. ‘neapsirengęs’. Lie. nuogas, s. sl. nagŭ, le. nagi, s. i. nagna; het. nekumanz, gr. γυμνός, lo. nūdus, go. nagaþs ir t. t. < ide. *nogʷ- su įvairiomis priesagomis.

Šaltinis:

Buck 1949, 325

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Lie. núogas, s. sl. nagъ. Matasovićius laikosi nuomonės, kad tuo metu vis dar buvo laringalas: *nogʷHos, *e-ǵh₂om, *e-dh₃-o-, *h₂wodh₂r̥. Aš manau, kad tai neįtikima teorija, nes laringalas *nogʷHos yra preleminariai rekonstruotas go. nagaþs ‘nuogas’ pagrindu, bet neturi atitikmens s. v. a. kind < *ǵenh₁-to-. Jei laikomasi taisyklės, kad pailgėjimas apsiriboja uždarais skiemenimis, atrodo, geriau yra manyti, kad originali bl.-sl. forma buvo *nogno- (plg. pr. nognan ‘oda’, s. i. nagná- ‘nuogas’), kurią Matasović pasiūlė kaip alternatyvų paaiškinimą.

Šaltinis:

Derksen 2002, 7

Antraštė:

nuogas

Straipsnelis:

žr. bėgti

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 319–320

Antraštė:

nuogas

Straipsnelis:

žr. duona

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 321

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Dėl Winterio dėsnio pailgėjęs balsis gauna akūtą („krintančiąją“ priegaidę) lietuvių kalboje ir laužtinę priegaidę latvių kalboje: […] lie. núogas, la. nuôgs : s. sl. nagŭ :: go. naqaþs : s. sl. naglŭ :: go. anaks.

Šaltinis:

Poljakov 1996b, 169–170

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. núogas ‘naked’ (plg. lo. nūdus < *nogʷedʰo-, gr. gymnós < *nogʷ-mo-, s. i. nagná- < *nogʷno-, het. nekumant- < *negʷ-wont-) nebūtiniai rodo, kad teorija, kuri teigia, kad Winterio dėsnis vyko tik uždaruosiuose skiemenyse, yra neteisinga. Šiuo atveju ilgumas galėtų būti apibendrintas iš šakninio daiktavardžio vns. nom.

Šaltinis:

Matasović 2005, 155

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Daugelyje ide. kalbų būdv. ‘nuogas’ yra priesaginis darinys iš šaknies *negʷ-/*nogʷ-. Galima skirti dvi pagrindines grupes: i) italikų, keltų ir germanų kalbos turi priesagą su dantiniu sprogstamuoju priebalsiu: lo. nūdus, germ. *nakwada (plg. go. naqaþs) < *nogʷ-odʰo- (ar pan.), s. air. nocht < *nogʷ-to-; ii) anatolų, graikų, indoiranėnų, armėnų kalbos, su priesaga *-no- ir įvairiais nedėsningais fonologiniais pakitimais: s. i. nagná- (< *ne/ogʷ-nó-), arm. merk (< *megʷ-ro- ← *megʷ-nó- ← *negʷ-nó-), av. maγna- (< iran. *mag-ná- ← *ne/ogʷ-nó-), gr. γυμνός (< *gʷum-no- ← *mogʷ-nó- ← *nogʷ-nó-), het. nekumant- (← *negʷ-mo- ← *négʷ-no-). Bl. *nṓgas (plg. lie. núogas, la. nuôgs, pr. nognan E 498 ‘Leder’), sl. *nagŭ (plg. s. sl. nagŭ, s.-kr. nȃg, nága, nágo, slov. nȃg, nága etc.) reikėtų taip pat kildinti iš *nogʷnó- (priesaga *-ó- būtų pernelyg izoliuota indoeuropietiškame kontekste) su tokia nedėsninga fonologine raida: *nogʷnó- → *nogʷmó- → *nomgʷó- → *nṓgʷo-. Šis procesas turi būti pakankamai senas, kuris rodo buvus bendrą baltų ir slavų raidą. Tai patvirtina darinys s. sl. nagota (plg. r. nagotá) : lie. nuogatà ‘nuogybė’.

Šaltinis:

Patry 2005, 13–17

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

[Aptariamas Winterio dėsnis kaip argumentas glotalinei teorijai.] Holsto teorija (HS 116, 2003, 149–173), pagal kurią Winterio dėsnis veikė tik kirčiuotoje pozicijoje, negali būti teisinga, nes, pvz., Holstas kildina lie. núogas, ukr. náhyj, sr.-kr. nȃg iš *nṓgos, tačiau ignoruoja, kad faktai aiškiai rodo mobiliąją paradigmą *nōgós: lie. núogas priklauso AP 3, la. nôgs, r. nom. sg. f. nagá, sr.-kr. nága (čak. nāgȁ), slvn. nom. sg. n. nagộ. Taigi pradinis taškas turi būti ide. *nogʷó-.

Šaltinis:

Kümmel 2007, 306–307

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

[Aptariamas Winterio dėsnis kaip argumentas glotalinei teorijai. Latvių laužtinė priegaidė nebūtinai kyla iš glotalinio priebalsio:] ilgasis balsis tokiais atvejais, kaip *nogʷós > *no‘gós > *nōgós > la. nôgs ‘nackt’ (plg. lie. núogas AP 3), skiriasi nuo trumpųjų balsių + laringalo refleksų dėl Hirto dėsnio nebuvimo.

Šaltinis:

Kümmel 2007, 308

Antraštė:

núogas

Reikšmė:

naked

Straipsnelis:

[Išnaša] Lie. núogas ‘naked’ – greičiausiai disimiliacijos rezultatas, plg. *núog-nas (dėl Winterio dėsnio < ide. *nogu̯-no-, plg. s. i. nagná-).

Šaltinis:

Petit 2010, 176

Antraštė:

núogas

Straipsnelis:

Pagal Winterio dėsnį epochoje prieš susiformuojant baltų-slavų prokalbei balsis, ėjęs prieš neaspiruotąjį skardųjį priebalsį, pailgėdavęs, plg. […] ide. *nogʷós : go. naqaþs : prabaltų-slavų *ˌnōˀgas- : lietuvių núogas a. p. 3 : latvių nuôgs : praslavų *ˌnāgu a. p. c : bendrosios slavų *nȃgъ a.p. c […]. Dar žr. sėdėti, vesti, vežti, melžti

Šaltinis:

Olander 2009, 150