Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: nuoma, žavus, griausma, sketaras, brasla, kelnės, budėti, dalgyti (dalgo, -ė), ilsti, gurlus, kaišyti, lugoti, taskat, maulda, albicais, deltija, gorė, čiopti, atmainas.

Rezultatai

Antraštė:: núoma
Reikšmė:: ko nors nuomojimas, Miete
Straipsnelis:: žr. imti
Šaltinis:: Seebold 1970, 357–359

Antraštė:: núoma
Straipsnelis:: Lo. lytyje toga ‘apdaras, apsiaustas’ ir gr. τομή ‘pjūvis’ ir t. t. slypintis veiksmažodinio daiktavardžio tipas reikalauja[...] konsonantinio -o-, kad galėtų būti išvestas iš struktūros „šaknis + kirčiuotas tematinis balsis + kolektiv. – resp. femininum galūnė /h₂/“. Minėtųjų žodžių atveju reikia pradėti nuo formų *tO̯eg-é’-h₂, *tO̯emh₁-é-h₂ su infiksaliniu //O̯//, kurios pirmiausia prarasdamos nekirčiuotą trumpą balsį (nepaisant šaknies balsių kaitai atsparaus tema-balsio [Themavokal] /-e’-/), davė vienskiemenes tarpines formas *tO̯gé’h₂, *tO̯mh₁éh₂, tada, vokalizavusis infiksiniams sonantams (ir per deglotalizaciją bei laringalų virsmus), – praide. formas *togáh₂, *tomh₁áh₂. [...] Gana dėsningai vietoj kai kurių iš šių šaknies struktūrų aptinkami dariniai su nuliniu vokalizmu: lo. fuga, gr. φυγή ‘Flucht’, s. ang. lufu ‘meilė’, gr. αὐδή ‘balsas’ ir t. t. Santykis toga : fuga smarkiai primena ved. tāpáyati, s. sl. topiti, kitaip nei struktūros CaRC atstovai, pvz., ved. śubháyati ‘yra gražus’, [...] tad atrodo, kad yra buvęs abipusis garsinis poveikis. Kadangi dar galima atsekti ilgojo šaknies balsių kaitos laipsnio šalutinį tipą lytyse lie. núoma ‘Miete’, gr. νωμάω ‘verteilen’ (‘paskirstyti, išdalyti’) (kadangi denominatyvas *nōmah₂-i̯é-ti), paralelizmas yra neabejotinas. Lygiai kaip kauzatyvo-iteratyvo atveju iš pamatinių struktūrų *t-O̯-ep-éi̯-e’-t (+ -i), *k̑-O̯-eu̯bʰ-éi̯-e’-t (+ -i), *su̯-O̯-ēp-éi̯-e’-t (+ -i) praide. formos *topéi̯eti, *k̑ubʰéi̯eti, *su̯ṓpieti atsiranda, iš paraleliai struktūruotų pamatinių formulių *t-O̯-eg-é’-h₂, *bʰ-O̯-eu̯g-é’-h₂, *n-O̯-ēm-e’-h₂ kyla praide. *togáh₂, *bʰugáh₂, *nōmah₂ su lygiai taip pat pasiskirsčiusiu o-, nuliniu – ir ilgojo balsių kaitos laipsnio vokalizmu ir lygiai tokia pačia akcentine variacija, kaip kauzat.-iterat. – tipų. Lie. núoma slypintis ilgasis vokalizmas pasirodo pragerm. *nēmaⁿ, go. anda-nem ‘Enpfangen’ (‘priėmimas, gavimas’), s. isl. nám ‘Ergreifung, Übernahme’ (‘gavimas’, ‘perėmimas’) [155] landnám ‘Landnahme’ (‘žemės ėmimas’). Ide. pamatinė forma *nḗm-o-m atstovauja darybos tipui *u̯érg̑-o-m ‘darbas (Werk)’, tik su kažkaip veliarinės šaknies *nem- semantikos ‘gerecht zuteilen’, med. ‘imti’ paveikto ilgojo balsių kaitos laipsnio šaknies vokalizmu. Lie. núoma fonas rutuliojasi taip: infiksinis darinys *n-O̯-ēm-é’-h₂, su prieškirtiniu sutrumpėjimu *nO̯emé’h₂, su pradiniu kirčiu *nO̯éme’h₂, su vokalizacija ir asimiliacija *noóme’h₂ = *nṓme’h₂, su deglotalizacija ir laringalų virsmais, praide. *nṓmah₂, iš kur prabaltų-slav. *nṓma, lie. núoma – (1) akcentinė paradigma.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 155–156

Antraštė:: núoma
Straipsnelis:: Gr. νέμω ‘priskirti, išvykti’ [742…]. Šaknis *nem- yra žodyje νέμω, su balsių kaita *nom- žodyje νόμος ‘ganykla, maistas’. Betarpiškas šaknies *nem- atitikmuo yra germanų kalbose: go. niman, vok. nehmen ir t. t. Go. niman reiškia ‘imti’ reikšme ‘teisėtai gauti’, plg. Benveniste, Institutions 1, 81–85, gretinant go. arbi-numja ‘įpėdinis’ su gr. κληρονόμος. Taip pat prisimenama av. nəmah- neutr. ‘paskola’, tačiau lie. núoma turi tą patį balsį kaip gr. νωμάω. Į νέμω šeimą buvo bandoma įtraukti lo. numerus, kas yra abejotina. S. air. neim, nem ‘nuodai’ (plg. dėl reikšmės vok. gift greta gehen?) protingiau palikti nuošaly, plg. Vendryes, LEJA, N7. Pagaliau savivališka yra gretinti su s. i. námati ‘lenkti’. Žr. dar Pokorny IEW, 763.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 744

Antraštė:: núoma
Straipsnelis:: Įdomus P. Šmito siūlomas mesap. noman gretinimas su lie.-la. núoma ‘arendos mokestis’ (žr. W. P. Schmid. Messapisch-baltische Kleinigkeiten – IF LXV, 1960, 24–30).
Šaltinis:: Топоров 1963d, 256

Antraštė:: núoma
Straipsnelis:: žr. imti
Šaltinis:: Seebold 1970, 357–359

Antraštė:: nuõma
Straipsnelis:: [Autorius, naudodamasis turimais urartu kalbos leksikos pavyzdžiais, pateikia įvairių ide. kalbų paralelių]. namriša- ‘jis nuėmė, išsinuomavo’ < *nem-; plg. gr. νομίζω ‘turėti įprotį, vartoti, naudotis, pasisavinti, skolinti’, go. niman ‘imti’, lie. nuõma ‘nuomos mokestis, nuoma’ ir kt.
Šaltinis:: Джаукян 1963, 130

Antraštė:: núoma
Straipsnelis:: [Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Vine (1998) nurodė eh₂- kamienių su ō laipsniu klasę, kurioje yra ir baltiškų bei slaviškų pavyzdžių: lie. núoma AP 1, la. nuõma ‘t. p.’ (< *nṓm(h₁)-eh₂-), plg. s. r. namъ ‘domėjimasis, nauda’ (Novgoradas), tikriausiai retrogradinės darybos iš *nṓmā rezultatą. Šaknies *nṓm(h₁)-eh₂- senumą rodo pirminis denominatyvas gr. νωμάω ‘handle’ (‘paskirstyti, išdalyti’). Narteno darinį *nem(h₁)- pagrindžia vardažodžiai, pvz., germ. *nēma- n. (go. andanem ‘gavimas; priėmimas’, s. norv. nám ‘mokymasis’), toch. B ñemek ‘derliaus nuėmimas, pjūtis’ (< *nēm(h₁)oko-). Tematinis prezensas *ném(h₁)-e-ti (gr. νέμω, go. niman, la. nȩmu / ņȩmu) – greičiausiai protoide. Narteno prezenso *nḗm(h₁)- / *ném(h₁)- pakeitimas, plg. Villanueva Svensson 2011, 321. Kortlandtas (1988, 392f.), atskirdamas lie. núoma, gr. νωμάω, s. ir. námae ‘priešas’ nuo šaknies *nem-, rekonstruoja paralelinę šaknį *nemh₁-. Ji būtų naudinga lie. núoma kilmės aiškinimuose Kortlandto sistemoje tik tuo atveju, jei rekonstruota šaknis būtų *neHm-.
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011a, 29–30