Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ožys, bruzdus, žaizda, blūdus, bizdailis, gruodšalnė, rytai, liaugotas, skrebti, padružnykai, susitvardyti, kungas, paseilas, eldija, blogasai, dabras, sėtryti, ailė, delmonas, krūmija, budinti, irmės, prabanga, pykti, družti, grinda, niežėti, kolba, varus, švolas, auštas, klagėti, kemsa.

Rezultatai

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: wosee (wōzē) E 676 ‘ožka’ : lie. ožỹs, skr. aja-ḥ ‘ožys’ ir kt. Walde Pokorny I, 38.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 341

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: Lie. ožỹs, pr. wosux, la. āzis ‘t. p.’ dažniausiai gretinami su s. i. ajáḥ ‘ožys’ ir alb. dhi, -a f., pl. ‘ožka’ (tik su kitu šaknies balsių kaitos laipsniu). Šie žodžiai tikriausiai yra kilę iš ide. prokalbės ar bent jos dialektų.
Šaltinis:: Euler 1985b, 87

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: [Analizuojami bl.-sl.-alb. sutapimai, turintys arijų paralelių (kartais ir armėnų)]. Bendras ožkos, ožio pavadinimas: lie. ožỹs (la. âzis, pr. wossux, wosee), s. sl. IАЗЬНО ‘(ožio) oda’ (lie. ožìnis), alb. dhi ‘ožka’, edh ‘ožiukas’, s. i. ajá-s ‘ožys’, ajā ‘ožka’, ajína- ‘ožio kailis, oda’.
Šaltinis:: Широков 1984, 19

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Baltų *āž-ii̯a- : lie. ožỹs, la âzis, pr. wos-ux (demin. kaip ir lie. ožiùkas). Greta šio pr. wosee f. ‘ožka’; lie. kalboje jį atliepia ne *ožė, bet naujesnis ož-ka (la. čia turi kaza iš rusų kalbos). Plg. pr. wos-istian n. ‘ožiukas’. Apofoniška bl. *āǵ- formoms yra *ăǵ-, kurią turi s. i. ajá- ‘ožys’, ajā́- ‘ožka’ ir leksikalizuotas sl. vedinys: r. (bažn.) azno, jazьno ‘(ožkos) oda’. Plg. lie. ož-ìnis greta s. i. ajínam = r. (bažn.) jazьno; toliau s. sl. koža, s. le. koża (koż-uch) ‘žvėries oda’ iš *koz-i̯ā. Jeigu sl. koza glūdi protetinis k- (plg. kostь : s. i. ásthi), tai šis pavadinimas yra identiškas s. i. ajā́.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 227

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: Pelasgų ἀσκός. Žodis ἀσκός ‘nudirta gyvulio oda, išdirbta oda, vynmaišis’, kuris jau buvo žinomas Homerui, turėjo daugybę aiškinimų. [43] Mayrhofer, Gedenkschrift Kretschmer, II, 36 t., kur mes randame neseną studiją, turėjo pagrindo apeiti tylomis senus arba negalimus aiškinimus ir pripažinti tik gretinimą su skr. átka- ‘drabužis, apsiaustas’, av. aδka- ‘viršutinis drabužis, apsiaustas’ (neseniai ginta Retard) bei su rekonstrukcija ἄγ-σκος ‘ožkos oda’, kurios *ἀγ- atitiktų skr. ajá-, lie. ožys ir t. t. (Thieme tezė). Nors abu šie aiškinimai yra pagrįstesni arba įdomesni už kitus, jie iškelia ir daug arba fonetinių, arba morfologinių, arba fonetinių prieštaravimų, plg. Mayrhofer EWA, o. c. [44]. Žodyje ἀσκος < ide. *ə₁g- yra ide. *ā(i)g- ‘ąžuolas’, nagrinėtinas kaip vienas iš medžių, duodančių rauginę žievę.
Šaltinis:: Windekens 1960b, 43–45

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: E. Čabėjus [Çabej E. Studime rreth etimologjisë së gjuhës shqipe I – XXVIII¹ (¹ „Исслед. по этимол. албан. яз.“ buvo skelbiama 1960–1964 m. žurnale „Buletin i Universit. Shetëror të Tiranes. Seria shkencat shogërore“. 1964–1968 m. naujame žurnale „Studime filologijke“)] iš pagrindų patikslina žodžio edh etimologiją (G. Mejeris alb. edh laiko skoliniu iš lo. haedus). E. Čabėjaus nuomone, alb. edhyra singuliarizuota pl. forma, besiremianti ide. *aǵ-, s. i. ajá-ḥ ‘ožys’, lie. ožỹs.
Šaltinis:: Нерознак 1973 (1975), 198

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: Arm. аус ‘ožka’ kilęs iš ide. *aigī- f. (pl. gr. αἲξ ‘ožka’, av. iz-aēna ‘iš ožkos odos’; kitos, bet artimos formos yra skr. ajaḥ ‘ožys’, lie. ožỹs).
Šaltinis:: Туманян 1968, 54

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: Lie. ožys, la āzis giminiškas skr. aja- ‘ožys’. Galbūt galima toliau sieti su sąvoka, reiškiančią greitą judėjimą; iš skr. aj- ‘varyti, vyti’, gr. ἄγω ‘t. p.’.
Šaltinis:: Buck 1949, 165

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: [Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] alb. dhi ‘Ziege’ : lie. ožỹs. Šitam Mejerio (Meyer EW, 85), kartu su s. v. a. ziga, pasiūlytam siejimui pritaria Pedersenas (KZ, XXXVI, 320); plg. dar Jokl N., Symbolae Rozwadowski, I, 241).
Šaltinis:: Jokl 1963, 149

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: E. Fraenkelio (Fraenkel E., LEW) žodyno 519 p. s. v. ožys tarp ide. kalbų atitikmenų trūksta toch. A ās ‘ožka, Ziege’, B aṣī̆ỹe (aṣye) ‘ožka, Ziegen-, caprīnus’, plg. E. Schwentner KZ, LXXV, 1958, 169.
Šaltinis:: Schwentner 1960, 102

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: Matasovićius siūlo rekonstruoti *i̯, atsižvelgiant į šaknies balsio ilgą akūtą lie. ožỹs, kas yra abejotina, nes baigmuo -ỹs atsirado iš *-i(i̯)ó-.
Šaltinis:: Derksen 2002, 7

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: [Recenzuojama W. Smoczyńskio knyga, Laringalų teorija ir lietuvių kalba, Vilnius, 2006. Kai kurių žodžių ilgasis akūtinis balsis gali būti aiškinamas Winterio dėsniu, pvz.:] lie. ožỹs (nėra aiškus Smoczyńskio aiškinamas iš *āž-ii̯a-, darinys iš *až-a- < *h₂eĝ-ó-).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2008a, 121

Antraštė:: ožỹs
Straipsnelis:: [Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis: ide. *H- > *k-.] Prasl. kazā- ‘goat’ (plg. s. sl. koza), alb. keth, s. ang. hēcen ‘kid’, bet prasl. āz(i)na- (plg. bžn. sl. (a)azĭno ‘(goat-)skin’), lie. ožỹs, s. i. ajáḥ, v. ir. asak. Ide. *h₂eg̑-.
Šaltinis:: Andersen 2003, 64–66

Antraštė:: ožỹs
Reikšmė:: Ziegenbock
Straipsnelis:: Šalia la. āzis ‘Ziegenbock’, lie. ožỹs ‘t. p.’, ožkà ‘Ziege’ galima pateikti ir s. sl. (j)az(ь)no ‘Haut, Leder’ < *‘Ziegenhaut, -leder’.
Šaltinis:: Eckert 1994, 53