Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: oras.

Antraštė:

óras

Reikšmė:

išorinė erdvė

Straipsnelis:

žr. oran

Šaltinis:

Топоров 1979 (1981), 149–150

Antraštė:

óras

Reikšmė:

atviras laukas; laukas (priešpastatant uždaroms patalpoms)

Straipsnelis:

Lie. ora : la. āra ‘atviras laukas; laukas (priešinant uždaroms patalpoms)’ kilo greičiausiai iš lie. árti, la. art šaknies. Semantinis vystymasis: ‘atviras laukas, outdoors’ → ‘oras’.

Šaltinis:

Buck 1949, 64

Antraštė:

óras

Straipsnelis:

Kiekviena baltų kalba turi skirtingą pavadinimą. Lie. óras yra susijęs su veiksmažodžiu árti (plg. õrė). Reikšmė ‘oras’ išsirutuliojo iš reikšmės ‘neužstatytas plotas, laukas’, kurią dar pastebime la. ârs (ârã) ‘kieme, lauke [213], iš išorės’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 213–214

Antraštė:

óras

Straipsnelis:

žr. laukas

Šaltinis:

Непокупный 1967, 71–75, 80–81

Antraštė:

óras

Straipsnelis:

Jotvingių arʃ ‘dūmas’, plg. lie. óras, la. âra, âre, ârs ‘erdvė, laukas’. Jotvingių dumo turi reikšmę ‘tamsu’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 69

Antraštė:

óras

Straipsnelis:

Jeigu jotvingių argikaʃ ‘vaivorykštė’ yra sudurtinis žodis, tai ar- galėtų būti sietina su lie. óras, la. âra, ârs, plg. lie. orãrykštė, (Nida) arykštė ‘vaivorykštė’; -gikaʃ – su lie. gỹkaruoti ‘eiti, bėgti’ (?). Jeigu jotvingių argikaʃ yra priesagos vedinys, tai šaknį arg- galima sieti su lie. argóti ‘mušti, plėšti, draskyti’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 69

Antraštė:

óras

Straipsnelis:

Tai, kad latvių kalbos laužtinė priegaidė, būdinga žodžiams, atitinkantiems lietuvių kalbos 3 kirčiuotės vardažodžius, yra ne atsiradusi dėl kirčio atitraukimo, o yra dėsningas nuo seno nekirčiuoto akūto refleksas, be kitų argumentų, rodo ir tai, kad ji būdinga, pvz., kai kuriems o kamieno vienaskaitiniams daiktavardžiams, kurių visos formos kirčiuojamos kamiene, pvz., ârs ‘laukas’, zuôds ‘smakras’ (plg. lie. óras a. p. 3; žándas a. p. 3).

Šaltinis:

Olander 2009, 119