Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pėda, bobutė, maniera, dūmoti, slunia, pastolai, kanava, vežioti, vapsa, smera, kvartūgas, atsiplaitau, dirbti, -a, -o, gramzdyti, kedenti, paniedėtas.

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

Oset. fad ‘koja’. Bendras ide. žodis. Išsilaikė daugelyje iranėnų ir ide. kalbų: bel. pād, persų pā, pāī, Pamyro s. pâδ, pēδ, pōδ, Pamyro sgl. pūd, Pamyro iškaš. pud, Pamyro v. pūd, pöδ, Pamyro jazg. pēd, Pamyro m. pāla, jagn. pōda-, sogdų *pâδᵃ (pʼδ-), sakų pāa (iš pāδa), av. pāδ- ‘koja’, pāδa- ‘žingsnis’, s. i. pāda-, gr. πούς (πώς), ποδός, lo. pes, pedis, go. fōtus, an. foot, vok. Fuss ‘koja’, lie. pėdà, pãdas. Slavų kalbose ši šaknis randama žodžiuose пеший, под ‘po’, падать. To paties žodžio variaciją rodo odet. fœd ‘pėda, pėdsakas’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I 414

Antraštė:

pėdà

Reikšmė:

Fuss

Straipsnelis:

Žr. pėdẽlis ‘kojinė’.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 273

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

Bendra ide. izoglosa: […] [24]: armėnų het ‘pėdsakas’, lie. pėdà ‘pėda, pėdsakas’, la. pę̂ds ‘pėdsakas’, truputį labiau nutolusios reikšmės lo. pēs […], go. fōtus ‘koja’; prasl. *podъ ‘pagrindas’ yra su kitu šaknies vokalizmu ir kt.

Šaltinis:

Сараджева 1987, 24–25

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

Oset. fad ‘koja’. Bendras ide. žodis. Išsilaikė daugelyje iranėnų ir ide. kalbų: bel. pād, persų pā, pāī, Pamyro s. pâδ, pēδ, pōδ, Pamyro iškaš. pud, Pamyro n. pūd, pöδ, Pamyro jazg. pēd, Pamyro m. pāla, jagn. pōda-, sodgų *pāδᵃ (p᾽δ-, sakų pāa (iš pāδa), av. pāδ- ‘koja’, pāδa- ‘žingsnis’, s. i. pāda-, gr. πούς (πώς), ποδός, lo. pes, pedis, go. fōtus, ang. foot, vok. Fuss ‘koja’, lie. pėdà, pãdas. Slavų kalbose ši šaknis randama žodžiuose пеший, под ‘žemyn; po’, пaдать. To paties žodžio variacija rodo oset. fæd ‘pėda, pėdsakas’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ, I, 414

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas - istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la. ir pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Ide. ‘kojos’ pavadinimo (lo. pes, pedis) pėdsakai yra lie. pėdà, la. pę̂da ‘pėda’. Lietuviai ir latviai jį pakeitė nauju žodžiu: lie. kója, la. kãja.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 223

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

Gr. πέδον neutr. ‘žemės paviršius’ […]. Tematinė forma su balsiu e padaryta iš šaknies πούς, ποδóς. Atitinka het. pedan ‘vieta’, umbrų peřum ‘žemės paviršius’, s. i. padá- neutr. ‘pėdsakas’, lie. pėdà ir t. t. Dūrinyje, pvz., lo. oppidum.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 867

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

Lie. pėdà ‘pėda, padas’, la. pe̹da ‘pėda, žingsnis, padas’, pr. peadey ‘kojinės’; pedan ‘noragas’. Etimologiškai giminingi: s. sl. podŭ, r. pod ‘žemė, dirva’, bulg. pod ‘grindų danga, grindų plokštė’, s. i. pā̆d- ‘pėda’, padá- ‘žingsnis’, av. pā̆d-, arm. otn-, toch. A pe, toch. B pai ‘pėda’, arm. het ‘žingsnis, pėdsakas’, gr. poús, dor. pṓs- ‘pėda’, pédon ‘žemė, dirva’, lo. pēs (šaknis ped-), peda ‘žmogaus žingsnis/pėdsakas’, go. fotus, s. isl. fótr, s. ang. fót, s. v. a. fuoz ‘pėda’, s. isl. fet ‘žingsnis’. Ide. *ped-, *pēd- ‘žingsnis’.

Šaltinis:

Steinbergs 1996–1997, 25

Antraštė:

pėda

Straipsnelis:

žr. bėgti

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 319–320

Antraštė:

pėda

Straipsnelis:

žr. duona

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 321

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

Lo. pêda. Prabaltų *pēdā́ buvo atnaujintas per pė́dos (la. pêdas) ir pėdaĩ: *ped- → *pēdā́ → pė́dos / pėdaĩ → pė́das.

Šaltinis:

Ostrowski 2009b, 187

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

žr. pėdas

Šaltinis:

Petit 2000, 37

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. pedan E245 ‘schar, (Pflug)schar, (plough-)share’ paprastai siejamas su lie. pėdà, trm. pėdas ‘foot (as measure), footprint’ ir gr. pēdón ‘blade of an oar’ (ide. šaknis „koja“: lo. pēs ir t. t.). Ryšys su gr. pēdón yra per tolimas, kad tai galėtų įrodyti bevardę giminę baltų kalbose.

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 268

Antraštė:

(pėda)

Straipsnelis:

Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. šaknis *ped-, reiškianti ‘koją’ išlikusi daugumoje ide. kalbų šakų: indų-iranėnų, armėnų, anatolų, graikų, italikų, keltų, germanų, baltų ir tocharų. Albanų kalboje ją galima identifikuoti prieveiksmyje përposh ‘apačioj, žemai’, kur -posh atspindi seną loc. sg./pl. *pēd-su (Orel 1998: 322). Panašiai spėjama ir dėl s. airių ís ‘unterhalb’ bei sl. pěšь ‘pėsčias’ (Pokorny 1959: 790–91; Valčáková-Erhart, ESJS 11: 640).

Šaltinis:

Blažek 2009, 37

Antraštė:

pėdà

Straipsnelis:

Jei vardažodis yra „delokatyvinės derivacijos“ rezultatas, jis kyla tiesiogiai iš tam tikro linksnio formos (dažniausiai iš instrumentalio ar lokatyvo), žr. Nussbaum (1996, 1998). Pvz., tokiu atveju gr. πηδóν ‘irklo galas’, greičiausiai ir pr. pedan ‘noragas’, lie. pėdà AP 3, la. pȩ̂da ‘pėda, pėdsakas’ būtų *pēd-ó- ‘kas yra pėdoje’, kilusio iš s. loc. *pēd (*pód- / *péd- ‘pėda’) vedinai (plg. s. air. ís ‘žemiau, apačioje’, alb. për-posh ‘po, žemiau’ < loc. pl. *pēd-su).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011c, 166