Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pėdinti, poniabudė, smelys, mantus.

Antraštė:

pė̃dinti

Straipsnelis:

Gr. πηδάω ‘šokti, šokinėti’ [...]. Ekspresyvus veiksmažodinis vedinys, greičiausiai deverbatyvas, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 719. Friskas ir Pokorny primena su trumpu balsiu s. i. pádyate ‘kristi’ (ā-pad- ‘įeiti’ apa-pad- ‘pabėgti’), germ. kalbose s. ang. -fetan ‘kristi’, s. nordų feta ‘rasti kelią’. Su ilgu balsiu kaip πηδάω, pvz., lie. pė̃dinu, pėdúoti [895]. Ši analizė nepašalina tolimesnio ryšio su kojos pėdos pavadinimu, plg. πούς, vadinasi, su πηδόν. Bet, atrodo, πηδάω negali būti šio daiktavardžio denominatyvas. Neįtikinanti Deroy, Ant. Class. 32, 1963, 429, hipotezė.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 3, 895–896