Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pažinti, rauti, dainys, ūšininkė.

Antraštė:

-žinti

Straipsnelis:

žr. tvarka

Šaltinis:

Bammesberger 1994a

Antraštė:

pažinti

Straipsnelis:

žr. mirti

Šaltinis:

Bammesberger 1994a, 179–180

Antraštė:

pažìnti

Reikšmė:

to recognize

Straipsnelis:

žr. žinoti

Šaltinis:

Schmalstieg 1994, 35

Antraštė:

pažinti

Straipsnelis:

žr. žinta

Šaltinis:

Nilsson 2001, 184

Antraštė:

pažìnti

Straipsnelis:

Aptariama šaknies *g̑neh₃- ‘reconnaître’ ide. sistema. Lotynų kalbos sistemą nōscō ‘chercher à reconnaître’ : a(d)gnōscō ‘discerner peu-à-peu, reconnaître’ : cognōscō ‘savoir à fond, connaître’ galima lyginti su lie. žinóti ‘savoir’ : pa‑žį́stu ‘reconnaître’ ir ‘faire la connaissance de’ (plg. s. sl. po-znati). Ide. prokalbei galima rekonstruoti šakninį aoristą *g̑néh₃-t (plg. lo. a(d)‑gnōuit ‘il a reconnu’, gr. ἔγνω, s. sl. -zna) ir iteratyvinį prezensą *g̑n̥h₃-sk̑-é/ó- > lo. nōscō, arm. čanač‘em ‘connaître’, lie. pa‑žį́stu, s. persų xšnāsa-.

Šaltinis:

Garnier 2010, 179–182

Antraštė:

pažìnti

Straipsnelis:

Reikšme ‘confess’ lietuvių kalboje vartojamas veiksmažodis pripažìnti, pripažį́stu. Priešdėlis pri- čia gali būti kalkė iš slavų kalbų (plg. le. przyznać etc. […]). Senuosiuose tekstuose šia reikšme dažniausiai vartojama forma pažìnti, refl. pasižìnti. […] E. Fraenkelio (1965, s. v. žinoti) teiginys, kad priešdėlis po- prūsų kalbos žodyje posinnat esąs kalkė iš vokiečių kalbos, nėra teisingas, taigi vakarų baltų posinanti priešdėlio atžvilgiu sutampa su lie. pažìnti, la. pazīt ir galima teigti šio žodžio bendrabaltišką kilmę. […] Sangrąžinės formos pasižìnti vartojimas senuosiuose tekstuose negali būti aiškinamas vokiečių kalbos įtaka, todėl galima manyti, kad tokia vartosena tęsia ide. medijo vartoseną. […] Reikšme ‘confess’ vartojamo veiksmažodžio lie. išpažìnti priešdėliai ypač primena s. sl. ispovědati. Taigi priešdėlis iš- čia gali būti dalinė kalkė iš slavų kalbų.

Šaltinis:

Watkins 1978, 341–345