Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pálšas
Straipsnelis:
Prasl. polxъ. Bulg. плах ‘bailus, drovus’, плаша ‘gąsdinti’, s.-kr. пла̏шити ‘t. p.’, slov. plah ‘drovus’, plašiti ‘gąsdinti’, r. полох ‘pavojus, neramumas, sumišimas’, č. plachý ‘bailus’ ir kt. [27]. Spėjama, kad prasl. polxъ gali būti genetiškai tapatus su lie. pálšas ‘blyškus, gelsvai pilkas’, la. pal̃ss ‘t. p.’. Čia priskiriama s. sl. пелесъ ‘tamsiai pilkas’ ir su juo genetiškai siejami lo. palleo ‘bąlu’, pallor ‘blyškumas, pavojus, neramumas, baimė’ (< *palk̑?). Tokiu būdu nekyla nei formalių, nei semantinių sunkumų siejant prasl. polxъ ir lie. pálšas (abu iš ide. *palk̑) [128].
Šaltinis:
Мартынов 1968, 127–128
Antraštė:
pálšas
Straipsnelis:
[Prasl. tarmybėmis laikytinos tos sorb. kalbos lytys, kurios įgavusios specialiąją reikšmę (yra semantiniai neologizmai) ir iš dalies išstūmusios senąsias bendrasl. leksemas:] 2. sorb. pólšica ‘balandūnė, Melde, Atriplex’ < *polь-š-ica (?) šalia bendrasl. łoboda, plg. lie. pálšas ‘fahl, bleich, blaßgelb’, sl. čia regime *polvъ (a. sorbų płowy ‘balsvas’).
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1979, 124
Antraštė:
pálšas
Straipsnelis:
Lie. pelė ir la. pele (pr. pele ‘Weihe’ E) yra naujas, tabu savybę turintis, pavadinimas. Šie baltų žodžiai susiję su lie. pelëkas [!] = la. pelēks ir lie. pálšas (plg. gr. πολιός, le. płowy), pìlkas.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 220
Antraštė:
pálšas
Straipsnelis:
lie. pálšas, pal̃vas, la. pal̃ss. S. sl. plavъ, r. половый, s. i. palitóḥ ‘žilas’, gr. πολιός ‘plikas’, lo. pallidus ‘išblyškęs’, s. v. a. falo ‘palšas, gelsvas, nublukęs’, air. liath ‘pilkas’. Sabaliausko nuomone, tos pačios kilmės yra ir lie. pìlkas, pélkė, pelė̃.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a, 44
Antraštė:
pálšas
Reikšmė:
šviesiaplaukis; blankus, balsvas; pilkas su kitų spalvų priemaišom (taikoma arkliams)
Straipsnelis:
Bendra slavams forma *polvъ, reiškianti geltoną spalvą (šalia *žьltъ), atsispindi visose slavų kalbose: r. полóвый ‘blyškiai geltonas’, bulg. плав ‘šviesiai mėlynas, šviesus, šviesiai geltonas’, le. płowy ‘šviesiai geltonas’ ir kt. [150]. Etimologiškai bendraslavų polvъ kildinamas iš ide. *polu̯o- (šaknis *pol-, *pel-, *pal-) (Pokorny IEW, 804, 805). Plg.: lie. pal̃vas, pálšas 1. ‘šviesiaplaukis’, 2. ‘blankus, balsvas’, 3. ‘pilkas su kitų spalvų priemaišom’ (taikoma arkliams), la. pal̃ss ‘blankus’ (Fraenkel 534), s. v. a. falo ‘blyškus, blankus, balsvas’, lo. pallus (< polu̯os) ‘blyškus su nežymiu geltonu atspalviu’, s. air. liath (< *pleitos) ‘pilkas’, s. i. palitá-h ‘pilkas’, ‘žilas’ ir kt. [151].
Šaltinis:
Суровцова 1976, 150–151
Antraštė:
pal̃šas
Straipsnelis:
žr. spalva
Šaltinis:
Ambrazas 1996a, 8
Antraštė:
pálšas
Straipsnelis:
Vasmeris laiko neįtikinamu slavų žemdirbystės termino *polsa siejimo su r. полоз arba lie. pálšas (Фасмер III: 275).
Šaltinis:
Куркина 2006, 158
Antraštė:
pálšas
Reikšmė:
light gray
Straipsnelis:
žr. balti
Šaltinis:
Hamp 2006, 117

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas