Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: palšas, bliozė, žirklės, lupeta, kermušė, kuršė, kelbūnas, raganė, cikorija, šeriai, obulas, jausti, švitėti, slydėti.

Antraštė:

pálšas

Straipsnelis:

Prasl. polxъ. Bulg. плах ‘bailus, drovus’, плаша ‘gąsdinti’, s.-kr. пла̏шити ‘t. p.’, slov. plah ‘drovus’, plašiti ‘gąsdinti’, r. полох ‘pavojus, neramumas, sumišimas’, č. plachý ‘bailus’ ir kt. [27]. Spėjama, kad prasl. polxъ gali būti genetiškai tapatus su lie. pálšas ‘blyškus, gelsvai pilkas’, la. pal̃ss ‘t. p.’. Čia priskiriama s. sl. пелесъ ‘tamsiai pilkas’ ir su juo genetiškai siejami lo. palleo ‘bąlu’, pallor ‘blyškumas, pavojus, neramumas, baimė’ (< *palk̑?). Tokiu būdu nekyla nei formalių, nei semantinių sunkumų siejant prasl. polxъ ir lie. pálšas (abu iš ide. *palk̑) [128].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 127–128

Antraštė:

pálšas

Straipsnelis:

[Prasl. tarmybėmis laikytinos tos sorb. kalbos lytys, kurios įgavusios specialiąją reikšmę (yra semantiniai neologizmai) ir iš dalies išstūmusios senąsias bendrasl. leksemas:] 2. sorb. pólšica ‘balandūnė, Melde, Atriplex’ < *polь-š-ica (?) šalia bendrasl. łoboda, plg. lie. pálšas ‘fahl, bleich, blaßgelb’, sl. čia regime *polvъ (a. sorbų płowy ‘balsvas’).

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1979, 124

Antraštė:

pálšas

Straipsnelis:

Lie. pelė ir la. pele (pr. pele ‘Weihe’ E) yra naujas, tabu savybę turintis, pavadinimas. Šie baltų žodžiai susiję su lie. pelëkas [!] = la. pelēks ir lie. pálšas (plg. gr. πολιός, le. płowy), pìlkas.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 220

Antraštė:

pálšas

Straipsnelis:

lie. pálšas, pal̃vas, la. pal̃ss. S. sl. plavъ, r. половый, s. i. palitóḥ ‘žilas’, gr. πολιός ‘plikas’, lo. pallidus ‘išblyškęs’, s. v. a. falo ‘palšas, gelsvas, nublukęs’, air. liath ‘pilkas’. Sabaliausko nuomone, tos pačios kilmės yra ir lie. pìlkas, pélkė, pelė̃.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 44

Antraštė:

pálšas

Reikšmė:

šviesiaplaukis; blankus, balsvas; pilkas su kitų spalvų priemaišom (taikoma arkliams)

Straipsnelis:

Bendra slavams forma *polvъ, reiškianti geltoną spalvą (šalia *žьltъ), atsispindi visose slavų kalbose: r. полóвый ‘blyškiai geltonas’, bulg. плав ‘šviesiai mėlynas, šviesus, šviesiai geltonas’, le. płowy ‘šviesiai geltonas’ ir kt. [150]. Etimologiškai bendraslavų polvъ kildinamas iš ide. *polu̯o- (šaknis *pol-, *pel-, *pal-) (Pokorny IEW, 804, 805). Plg.: lie. pal̃vas, pálšas 1. ‘šviesiaplaukis’, 2. ‘blankus, balsvas’, 3. ‘pilkas su kitų spalvų priemaišom’ (taikoma arkliams), la. pal̃ss ‘blankus’ (Fraenkel 534), s. v. a. falo ‘blyškus, blankus, balsvas’, lo. pallus (< polu̯os) ‘blyškus su nežymiu geltonu atspalviu’, s. air. liath (< *pleitos) ‘pilkas’, s. i. palitá-h ‘pilkas’, ‘žilas’ ir kt. [151].

Šaltinis:

Суровцова 1976, 150–151

Antraštė:

pal̃šas

Straipsnelis:

žr. spalva

Šaltinis:

Ambrazas 1996a, 8

Antraštė:

pálšas

Straipsnelis:

Vasmeris laiko neįtikinamu slavų žemdirbystės termino *polsa siejimo su r. полоз arba lie. pálšas (Фасмер III: 275).

Šaltinis:

Куркина 2006, 158

Antraštė:

pálšas

Reikšmė:

light gray

Straipsnelis:

žr. balti

Šaltinis:

Hamp 2006, 117