Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pal̃vas
Straipsnelis:
lie. pálšas, pal̃vas, la. pal̃ss. S. sl. plavъ, r. половый, skr. palitóḥ ‘žilas’, gr. πολιός ‘plikas’, lo. pallidus ‘išblyškęs’, s. v. a. falo ‘palšas, gelsvas, nublukęs’, air. liath ‘pilkas’. Sabaliausko nuomone, tos pačios kilmės yra ir lie. pìlkas, pélkė, pelė̃.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a, 44
Antraštė:
pal̃vas
Reikšmė:
blyškus, nublukęs, sartas (arklys)
Straipsnelis:
[Slavų kalbų spalvų pavadinimai formanto -u̯o- vediniai:] s. bulg. plavъ ‘λευκός’ [lie. pal̃vas ‘blyškus, nublukęs, sartas (arklys)’] – giminiškas su gr. πολιός < πολιϝος, plg. Chadwick-Baumbach Glotta XLI 237].
Šaltinis:
Ritter 1975, 193
Antraštė:
pal̃vas
Reikšmė:
nublukęs, blankus, balkšvas, išblyškęs
Straipsnelis:
Lie. palvė̃ ‘lyguma, plokštuma, apačioje tarp apsauginių ar keliaujančių kopų esąs žemės ruožas’ vartojamas ne tik specialiojoje literatūroje, bet aptinkamas ir I. Simonaitytės raštuose. LKŽ kartoteka mums atskleidžia, kad pal̃vė dar vartojamas apie Eržvilką, Jurbarką dygiems, dygliuotiems augalams pavadinti, kurie panašūs į avietes (Zwerg-Himbeere-Rubus chamaemorus); kitos lie. tarmės tam vartoja lytį tẽkšė, vištkojė. Minėto augalo pavadinimas be abejonės liudija apie saitus su geografiniu terminu, plg. lie. lùkštas, lùkšta ‘Sumpfdotterblume (Caltha palustris)’ : la. luksts ‘šlapia, esanti žemumoje pieva’. Šaknis palo- dažnai išskiriama pr. toponimuose, plg. Palwe, Palwenikum (ir kt. pvz.). Seniai pastebėta, kad buvusioje Rytų Prūsijoje užfiksuota vok. trm. lytis Palwe ‘dykra, pusdykumė, apaugusi vieta, samanota žolija, neretai menkais krūmokšniais, dažniausiai ėgliu, ir tinkama tik skurdi ganykla gyvuliams’ nėra vok. žodis. Siūlymas vok. Palwe (žr. Frieschbier H., Preußisches Wrtb. II, Bln., 1883, 118) sieti su la. pļava ‘pieva’ ar su lie. plýnas ‘kahl, baumlos’ (taip – Bielfeldt H. H., In.: Donum Balticum, 1970, 47) dėl fonetikos yra nepriimtinas. Privalome vok. Palwe laikyti skoliniu iš pr. kalbos. Lie. žodžio palvė̃ paplitimas rodo, kad pastarasis geogafinis terminas pakliuvęs į lie. kalbą iš pr. kalbos. Anksčiau minėta lie. palvė̃ reikšmė ‘dygusis augalas’ bus susiformavusi pačioje lie. kalboje [210]. Pr. Palwe savo ruožtu siejasi su lie. pal̃vas ‘nublukęs, blankus, balkšvas, išblyškęs’, o prie pastarojo šlietina dar lie. pãlios ‘didelė pelkė, raistas’. Pr. palwe : lie. pál̃vas yra puiki semantinė paralelė baltų kalbose pažįstamam santykiui ‘spalvos pavadinimas’ : ‘geografinis terminas’, plg. lie. báltas ‘weiß’ : balà ‘pelkė’ (ir kt. pvz.). Kad pr. Palwe gali būti sietinas su lie. pal̃vas jau yra manęs J. Endzelynas (SV 1943, 219).
Šaltinis:
Sabaliauskas 1974, 210–211
Antraštė:
pal̃vas
Straipsnelis:
S. air. alad adj. ‘margintas, margas’ Contr; SR 61, 79; áladh .i. il a dath .i. imda datha ‘daugeliu spalvų’ Corm.² 87; alad .i. exmail ‘skirtingas, besikeičiantis’ O’Cl.; gen. sg. alaid (apie arklį) LU 393 (aluidh dism. L. p. 315 l. 3), dat. pl. alathaib LU 1834. Dab. airių kalboje taip pat vienas iš upėtakio pavadinimų (žr. ala ir plg. ZCP VII 373). Galima tvirtinti, kad tą patį žodį turėjo ir galai (?) Allatos Corp. XIII 10010.74 bei organiškuose užrašymuose Alatto Macal. I 209, Allato ibi. I 244, žr. allaid. Žodis alad gali būti susijęs su šaknimi *pel-, kurį gerai paliudyta įvairiose kalbose, norint nustatyi skirtingas spalvas. Pokorny IEW, 804: s. i. palitáḥ, f. páliknī ‘pilnas, pražilęs’, gr. πελιός ‘pamėlęs, tamsus’, πελιτνός ir πελιδνός ‘id.’, s. isl. fǫlr ‘pilkas’, s. ang. fealu, s. v. a. falo ‘id.’, arm. alikh pl. ‘balti plaukai’, lo. pullus ‘tamsus’ ir pallidus ‘išblyškęs’, lie. palvas, s. sl. plavŭ ‘balkšvas’. ŽR. RC 325, 409 ir liath.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, A59
Antraštė:
pal̃vas
Reikšmė:
nublukęs geltonas
Straipsnelis:
Pr. palwe Thes. 118 ‘dykas, be medžių samanynas’, apie tai taip pat rašo Cizmeris ZfdMa. XVII 154 galbūt giminiškas su lie. palvas ‘blassegelb’, s. sl. ПЛАВЪ ‘baltas’, s. v. a. falo ‘nublukęs’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 53 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 284
Antraštė:
pal̃vas
Straipsnelis:
[Surinkti duomenys liudija, kad tenues ir mediae kaita vykusi tuo laiku, kada skardūs priebalsiai dar buvo aspiruoti:] lie. pal̃vas ‘blassgelb’, s. sl. plavъ ‘wiesslich, gelb’ bei le. płowy ‘blassgelb’ < *polvъ : lo. flāvus ‘goldgelb, rotgelb, blond’ < *bhel-u̯-.
Šaltinis:
Otrębski 1963a, 19
Antraštė:
pal̃vas
Reikšmė:
šviesiaplaukis; blankus, balsvas; pilkas su kitų spalvų priemaišom (taikoma arkliams)
Straipsnelis:
Bendra slavams forma *polvъ, reiškianti geltoną spalvą (šalia *žьltъ), atsispindi visose slavų kalbose: r. полóвый ‘blyškiai geltonas’, bulg. плав ‘šviesiai mėlynas, šviesus, šviesiai geltonas’, le. płowy ‘šviesiai geltonas’ ir kt. [150]. Etimologiškai bendraslavų *polvъ kildinamas iš ide. *polu̯o- (šaknis *pol-, *pel-, *pal-) (Pokorny IEW, 804, 805). Plg.: lie. pal̃vas, pálšas 1. ‘šviesiaplaukis’, 2. ‘blankus, balsvas’, 3. ‘pilkas su kitų spalvų priemaišom’ (taikoma arkliams), la. pal̃ss ‘blankus’ (Fraenkel 534), s. v. a. falo ‘blyškus, blankus, balsvas’, lo. pallus (< polu̯os) ‘blyškus su nežymiu geltonu atspalviu’, s. air. liath (< *pleitos) ‘pilkas’, s. i. palitá- ‘pilkas’, ‘žilas’ ir kt. [151].
Šaltinis:
Суровцова 1976, 150–151
Antraštė:
pal̃vas
Straipsnelis:
[Žodis, kurio ryšiai laikytini bendraindoeuropietiški] - arm. alikʿ, gen. aleacʿ pl. tant. ‘bangos, vilnys’, ‘balta barzda, ūsai, balti plaukai’. [Lit.:] Hübschmann AG I 412; Lidén AS t. 61; Meillet IF Anz. 22 (1908) 16 t.; Walde-Pokorny II 53; Walde-Hofmann II 239; Adjarian [H., Armen. Wurzelwörterbuch, Erewan 1926] I, 53. Žodis priklauso žinomai spalvų pavadinimų šakniai *pel- ‘pilkas’, kurios refleksų yra beveik visose ide. kalbose (s. i. palitá, gr. πελιτνός, πολιός ‘pilkas’, s. v. a. falo ‘blyškus, nublukęs’, lo. pallidus ‘t. p.’, alb. plak ‘senis’, s. air. liath ‘pilkas’, lie. pal̃vas ‘blaß gelb’, s. sl. plavъ ‘baltas’) [...]. [...] [202]. Dėl neabejotinai artimų reikšmės vystimosi santykių tarp arm. ir gr. Kalbų teigčiau ypatingą arm. ir gr. k. ryšį (Übereinstimmung) ir kildinčiau alikʿ < *polio-.
Šaltinis:
Solta 1960, 19 t.
Antraštė:
pal̃vas
Straipsnelis:
*pálvas lytyje lie. pal̃vas (4), slav. *pòlvъ (b), s. sl. plavъ ‘blyškus’ iš pólu̯-os – priklauso šeimai *pelhu̯-/ *pluh- ‘pelai’ (ir ‘dulkės’). [184] *pólu̯os ‘blyškus’ – lytyje sl. pòlvъ (b), lie. pal̃vas [žr. aukščiau], tematizuotas infiksalinis darinys iš kamieno *pelh-u- ‘pelai, dulkės’, t. y. //pO̯elh-eu̯-é’-z// (Pokorny IEW 802 ir 804 t.) [204]
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 184, 204
Antraštė:
pal̃vas
Straipsnelis:
žr. spalva
Šaltinis:
Ambrazas 1996a, 8
Antraštė:
pal̃vas
Reikšmė:
‘gelsvas, pelenų spalvos’
Straipsnelis:
[Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. pal̃vas, sl. *palvъ, germ. *falva- ‘gelsvas’, lo. pallidus (< *palu̯-odos) ‘išblyškęs’. Jis turi kitų tos pačios šaknies giminaičių, pvz., lie. pál-šas (-à), pìl-kas (-à), pél-kė, pel-ė̃ ir t. t. Visi jie gali būti kilę iš ide. veiksmažodžio *(s)p(ʰ)el- ‘silpnai šviesti, mirgėti’.
Šaltinis:
Ambrazas 2008, 33
Antraštė:
pal̃vas
Reikšmė:
бледный, светло-желтый, светло-русый
Straipsnelis:
žr. madaras
Šaltinis:
Мартынов 1980 (1981), 24
Antraštė:
pal̃vas
Straipsnelis:
Prūsų karvelio pavadinimas poalis (tewbe) E 761 padarytas atsižvelgiant į jo spalvą. Jis giminiškas lie. pal̃-vas, pal̃-šas, pìl-kas ir pan., išriedėjusiems turbūt iš ide. *(s)p(ʰ)el- ‘silpnai šviesti, mirgėti’ (Mažiulis 1996, 216t., 299), dar plg. graikų laukinio karvelio pavadinimą πέλεια, πελειάς (Schulze 1966, 122; Pokorny 1959, 804).
Šaltinis:
Ambrazas 2010b, 109

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas