Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pavasaris, ovytis, lumžuotis, gomulti, rėžis, pirklus, otrus, tujenos, karkalius, sūsu, klenoti, bluzgana, širtas, mulda, laza, šėvulė, skutiklis, kuisis, mentelė, traupus, grandai, ãras, kulna, tupėti, dagtis, lungurti, ūdras, kožnas, diendaržis, padraika.

Rezultatai

Antraštė:: pavasaris
Straipsnelis:: Lie. pa-vasaris pažodžiui ‘vasaros rūšis’ (plg. lie. pa-motė, la. pa-māte), la. vasara, s. sl., č., r. vesna, le. wiosna; s. i. vasanta-, av. vaŋhar-; arm. garun; gr. ἔαρ, lo. vēr, s. air. errach, s. isl. vār, šv. vår ir t. t., visi < *wesr̥-, *wesn- (-r/-n- kamien. n.), taip pat iš dalies galbūt ide. *wēr-.
Šaltinis:: Buck 1949, 1014

Antraštė:: pavãsaris
Straipsnelis:: Oset. walzæg ‘pavasaris’. Kiek akivaizdus genetinis ryšys su s. iranėnų *wahar- ‘pavasaris’, tiek darybinė pusė kelia kai kuriuos bendrus, tačiau įveikiamus, sunkumus. Galo -æg čia – antrinis formantas, kaip žodžiuose zymæg ‘žiema’, fæzzæg ‘ruduo’ (žr. šiuos žodžius, plg. walʒy-gænd). Kamienas walʒ- dėsningai vedamas iš *wārti iš wahartī-, kaip balc „kelionė“ iš *bārtī-, xælc ‘produktai’ iš *xwartī- ir pan. (OЯФ I 572–573). Plg. taip pat gælzæg ‘linksmas’ iš *vi-gartī-aka, wœmzæg ‘vėmalai’ iš *wamtī-aka, plg. av. aiwi-van-tī- ‘vėmimas; vėmalai’ (Duchesne-Guillemin. Les composés de l’Avesta. Liége, 1936, p. 86). Rekonstruotasis *wārtī- randa svarbų patvirtinimą sogdų *wārtī- (wrtyy) ‘pavasaris’ (Henning. AI XIV 486₅₇₂). [46]. Kitos iranėnų formos: persų bahār, (trm.) vōr, vohōr, vihōr (Жyковский I 79, II 137), pehlevis wahār ‘pavasaris’, afg. wōṛoy, Pamyro i. wāṛo, m. wōro ‘vasara’, s. wug (*wāhrt-) ‘pavasaris’, av. vaŋri ‘pavasarį’ (*vaŋhar- loc.), s. persų vāhāra- pavasario mėnesio pavadinime θura-vāhāra-¹ [¹Talyšų əvəsor, zaza wasāri ‘pavasaris’ turi sąskambį su prieširanėnišku *vasar-. Arba iš upa-sarda-, kaip afg. psarlai ir pan. (Morgenstierne EVP 60)?]. Toliau heteroklitinė ide. bazė *wesr̥-//*wesn- paliudyta s. i. vasanta, s. sl. vesna, r. весна, lie. vãsara, pavasaris, s. isl. vār, lo. ver, gr. ἔαρ, arm. garun ‘pavasaris’. – Plg. særd, fæzzæg, zymæg. Žr. Muллep. OЭ II 51, 89; Gr. 24, 90. – Hübschmann. Oss. 30. – Szemerényi, KZ 1959 LXXVI 69 sg. – Benveniste. Etudes 31 (*vahri-čaka-?). -Morgenstierne. Shugni 89 (taip pat 1965 m. sausio 22 lаiške).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 46–47

Antraštė:: pavãsaris
Reikšmė:: Frühling
Straipsnelis:: žr. vasara
Šaltinis:: Eckert 1969, 9

Antraštė:: pavãsaris
Reikšmė:: spring
Straipsnelis:: žr. vasara
Šaltinis:: Petit 2010, 177