Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vasara.

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

Lie. vãsara f., av. vaŋhar- n. ‘pavasaris’, lok. vaŋri ‘pavasarį’ : lo. vēr, vēris n. ‘pavasaris’ iš *u̯ē̆r-s-.

Šaltinis:

Otrębski 1968, 253

Antraštė:

vasarà

Straipsnelis:

Toch. A wsār, B ysāre ‘javų krūva’ plg. su lie. vasarà, germ. šakniai *ues- ‘sukti, vynioti’, r. vóroch ‘javų krūva’, la. vàrsmis ‘krūva iškultų, dar nevalytų javų’. [98] R. vóroch < ide. *uers- (lo. verro ‘tempiamas žeme’, gr. ἔρρω ‘sliūkinantis’ ir het. u̯arš(ii̯a)- ‘valyti, nuimti derlių’).

Šaltinis:

Windekens 1961b, 97–98

Antraštė:

vasara

Straipsnelis:

Lie. vasara, la. vasara giminiškas gr. ἔαρ, lo. vēr ir t. t. ‘pavasaris’. žr. pavasaris

Šaltinis:

Buck 1949, 1015

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

Lie. ir la. vãsara, nors ir reiškia ‘vasara’, tačiau pagal formą yra ide. *u̯es-n-/u̯es-r- ‘pavasaris’ atitkimuo, plg. s. sl. ves-n-a, le. wiosna, s. i. vasantá, greta gr. ἔαρ, ἔαρος. Lie. ir la. kalbos, skirtingai nuo [216] slavų, apibendrino -r kamieną ir pakeitė reikšmę. Vakarų baltai *u̯es-n/r- pėdsakų neturi.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 216–217

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

Toch. A *wäsri ‘pievutė, gazonas, žolės augimo vieta’ (= s. i. çādvala- formose: acc. pl. wsäryās, instr. pl. wsäryāsyo. Aš laikausi savo gretinimo, kurį pateikiau Lexique (1941) 158, su het. u̯eši- ‘Weide; Viehweide’, u̯ešii̯a- ‘(Tier) weiden, (Wiese) abweiden’, av. vāstra- ‘Weide; was das Vieh weidet, Gras, Futter’. Toch. A *wäsri, wsärya- < ide. *u̯es-r-i̯ā/ə₁. Galimas daiktas, kad savo pirmine priesaga -r- A *wäsri papildo av. vāstra- ir kad jį reikėtų kildinti iš ide. *u̯es-tr-i̯ā/ə₁, žr. ide. *-str- perėjimą toch. į sr, pvz. A žodyje sruk- ‘tuer, užmušti’, B sruk- ‘mirti’ = gr. στρεύγομαι ‘nusilpti’ ir t. t.’. Šis aiškinimas taip pat skatina atsisakyti lyginimo su šv. vase ‘šieno arba šiaudų ryšulys’ < ide. *u̯es- ‘apvynioti’ (Duchesne-Guillemin, BSL 41,2 (1941) 165) kaip ir su lie. vasarà ir t. t. (Schneider, IF 57 (1940) 202), kurie palyginti labai abejotini semantiškai.

Šaltinis:

Windekens 1976, 565

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

Gr. ἔαρ neut. ‘ruduo’. Glosa γέαρ· ἔαρ (Hes.) bei Homero prosodija rodo, kad reikia remtis ϝέαρ. Vadinasi, atstatoma *ϝέσαρ. Senas žodis su r/n kaita (tačiau n kamienas graikų kalbose nepaliudytas), plg. av. loc. vaŋri (= vahri ‘pavasarį’, armėnų garun ‘pavasaris’, lie. vasarà [!], s. sl. vesna ‘pavasaris’, s. i. vasantá-. Greta *wes-r-/*wes-n- turime *wēs-r lo. žodyje vēr, s. isl. vā́r, plg. Benveniste, Origines, 16, 180.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 308

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

Lie. vãsara, la. vasara ‘Sommer’, s. sl. vesná ‘Frühling’. Praindoeuropietiškas heteroklitinis kamienas rekonstruojamas praformomis *u̯eser-/*u̯esn-. -r- kamienas: lo. vēr, vēris ‘Frühling’, gr. dorėnų ϝῆρ, jonėnų ἔαρ, ἦρος, ἦρι ‘Frühling’, s. i. vasar-, vāsara- ‘Morgen’, vasar ‘früh’; av. vaŋri (= vahri) ‘im Frühling’; s. persų vāhara-, persų bahar ‘Frühling’, armėnų garun, s. air. fair ‘Osten’, airių errach, n. air. earrach, lie. vãsara, vasarà, la. vasara. -n- kamienas: s. i. vasantas ‘Frühling’, s. kimr. guiannuin ‘vere’ < *vesanteimo, n. kimr. qwanwyn, korn. quaintoin ‘Frühling’, s. air. fóinnc, prasl. *vesnā (s. sl. весна, r. весна́, le. wiosna ‘Frühling’). Lie. vãsara, la. vasara (-ar- atsiradęs iš ide. *-er). Formų su -er yra lie. senuosiuose raštuose – wasera [145]. Skardžiaus nuomone, iš pirminio *vesara buvo padaryti *veseris ir *paveseris, o paskui dėl progresyvinės asimiliacijos *paveseris virto į pavaseris, paskatindamas ir formą *veseris virsti į vaseris. Pirminė *vesera tokiu pat būdu virto vasara. Lie. vãsara arba vasarà, la. vasara yra daugiau fonetiškai pakitę negu sl. vesná, t. p. prasl. *vesnā išsaugojo pirmykštę reikšmę (s. sl. весна ‘Frühling’, le. wiosna, r. весна́ ‘Frühling’) [146].

Šaltinis:

Ekertas 1966, 143–146

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

Oset. walʒæg ‘pavasaris’. Kiek akivaizdus genetinis ryšys su s. iranėnų *wahar- ‘pavasaris’, tiek darybinė pusė kelia kai kuriuos bendrus, tačiau įveikiamus, sunkumus. Galūnės -æg čia – antrinis formantas, kaip žodžiuose zymæg ‘žiema’, fæzzæg ‘ruduo’ (žr. šiuos žodžius, plg. walʒy-gænd). Kamienas walʒ- dėsningai vedamas iš *wārti iš *wahartī-, kaip balc ‘kelionė’ iš *bārtī-, xælc ‘produktai’ iš *xwartī- ir pan. (ОЯФ I 572–573). Plg. taip pat qælʒæg ‘linksmas’ iš *wi-gartī- -aka-, wæmʒæg ‘vėmalai’ iš *wamtī-aka-, plg. av. aiwi-vantī- ‘vėmimas; vėmalai’ (Duchesne-Guillemin, Les composés de l'Avesta. Liége, 1936, p. 86). Rekonstruotas *wartī- randa lemiamą patvirtinimą sogdų *wartī- (wrtyy) ‘pavasaris’ (Henning AJ XIV 486 išn. 572). [46] Kitos iranėnų formos: persų bahār, (dial.) vōr, vohōr, vihōr (Жуковский I 79, II 137), pehlevi wahār ‘pavasaris’, afg. wōray, Pamyro i. wāṛo, m. wōro ‘vasara’, s. wug (*wāhrt-) ‘pavasaris’, av. vaŋri ‘pavasarį’ (*uaŋhar- vietininkas), s. persų vāhara- pavasario mėnesio pavadinime Vura-vāhara-¹ [¹ Talyšų əvəsor, zaza wasāri ‘pavasaris’ turi sąskambį su prieširanėniškų *vasar-. Arba iš upa-sarda-, kaip afg. psarlai ir pan. (Morgenstierne, EVP 60)? ]. Toliau heteroklitinė ide. bazė *wesr̥-//*wesn- paliudyta s. i. vasanta, s. sl. vesna, r. весна, lie. vãsara, pavasaris, s. isl. vār, lo. ver, gr. ἔαρ, arm. garun ‘pavasaris’. – Plg. særd, fæzzæg, zymæg. Žr. Миллер, ОЭ II 51, 89; Gr. 24, 90. – Hübschmann, Oss. 30. – Szemerényi, KZ 1959 LXXVI 69 t. – Benveniste, Etudes 31 (*vahri-čaka-?). – Morgenstierne, Shughui 89 (taip pat 1965 sausio 22 laiške).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 46–47

Antraštė:

vãsarà

Reikšmė:

Sommer

Straipsnelis:

Ide. heteroklitikų kontinuantai baltų kalbose, turintys šaknies balsių kaitos o laipsnį, o kitose ide. kalbose, taip pat iš dalies ir slavų – e laipsnį: […] 4. lie. vãsarà, la. vasara ‘Sommer’ turi šaknies balsio -o- laipsnį, nors paprastai išvedami iš formų su -e-, plg. Benveniste: *u̯ĕserā, Fraenkel: *pavẽseris → pavãseris → pavãsaris ‘Frühling’. Tą nulėmė gerokai plačiau reflektuojamas šaknies vokalizmas -e- (plg. sl. *vesna; lo. vēr; gr. ἔαρ) ir tik baltų kalbose aiškiai galimas nustatyti -o-.

Šaltinis:

Eckert 1969, 9

Antraštė:

vãsarà

Straipsnelis:

žr. kataryti

Šaltinis:

Eckert 1969, 8

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

Lie. vãsara, vasarà (Kuršaitis, Skardžius, Daukš. akc., 95), la. vasara turi kilti iš kažko panašaus į *uesr (su kolekt. *uesrHₐ), nes kitų kalbų formos rodo vokalizmą *ues-: gr. ἔαρ, lo. uēr, s. isl. vár, sl. vesná (r. vesná, s. bulg. vesna, sr.-kr. vésna, č. vesna ir kt.), su dviem skirtingais apibendrinimais iš heteroklito *uesr, *uesn-. *k(o)torъ šalia *kotro- ir k(o)terъ bei *anger-i̯as šalia *angr-i̯as ‘ungurys’ rodo, kad ablautas turėjo tam tikrą produktyvumą tarp baltų-slavų r-kamienų. Taigi pagal produktyvias priesagos ablauto alternacijas iš *uesr išsirutuliojo *ueser- ir *uesar-. Tada *uesara davė vãsara dėl dažnos asimiliacijos prieš priesagas su r ir l (Otrębskis, LP 1955, V, 26). Todėl žem. būdv. vasẽris būtų kontaminacija iš *ueser- ir labiau paplitusio *uasar-. Lie. vãsara, vasarà (Kuršaitis, Skardžius, Daukš. akc., 95), la. vasara turi kilti iš kažko panašaus į *uesr (su kolekt. *uesrHₐ), nes kitų kalbų formos rodo vokalizmą *ues-: gr. ἔαρ, lo. uēr, s. isl. vár, sl. vesná (r. vesná, s. bulg. vesna, sr.-kr. vésna, č. vesna ir kt.), su dviem skirtingais apibendrinimais iš heteroklito *uesr, *uesn-. *k(o)torъ šalia *kotro- ir k(o)terъ bei *anger-i̯as šalia *angr-i̯as ‘ungurys’ rodo, kad ablautas turėjo tam tikrą produktyvumą tarp baltų-slavų r-kamienų. Taigi pagal produktyvias priesagos ablauto alternacijas iš *uesr išsirutuliojo *ueser- ir *uesar-. Tada *uesara davė vãsara dėl dažnos asimiliacijos prieš priesagas su r ir l (Otrębskis, LP 1955, V, 26). Todėl žem. būdv. vasẽris būtų kontaminacija iš *ueser- ir labiau paplitusio *uasar-.

Šaltinis:

Hamp 1970b, 28–29

Antraštė:

vasara

Straipsnelis:

žr. aušra

Šaltinis:

Ambrazas 1999, 277, 2 išn.

Antraštė:

vãsara

Straipsnelis:

[Pristatomos etimologijos, aiškinamos kaip „Schwebeablauto“ variantų rezultatas] ide. *Heus- : *Hwes-. Lie. vãsara, taip pat prasl. vesna, s. i. vasara, la. vasara, atitinka ves-n- : ves-r- iš ide. *Hwes. Iš formos Hwes-r- dėl l/r alternacijos atsirado prasl. vesel-.

Šaltinis:

Ondruš 2003, 95

Antraštė:

vãsara

Reikšmė:

Sommer

Straipsnelis:

[Aptariami ide. *(h₂)u̯ós-r̥ / obl. *h₂u̯és-n̥- / loc. *(h₂)u̯os-én ar *(h₂)u̯os-ér n. ‘Helle’, su kolektyvu *h₂u̯és-ōr / obl. *h₂us-n-´ / loc. *h₂us-én ar *h₂us-ér n. ‘Helligkeit’ dariniai.] Ide. loc. *(h₂)u̯os-ér tęsiamas lie. pervãsar ‘den Sommer über’, n. Av. vaŋri ‘im Frühling’, s. i. básri ‘am Morgen’, vasar⁰, taip pat dariniuose lie. vãsara, vasarà, s. lie. vasera, (pa)vaseris ‘Sommer’ < *u̯os-er-ā, *u̯os-er-i-, veikiausiai taip pat s. persų ⁰vāhara- < *u̯os-er-o-.

Šaltinis:

Lipp 2009a, 163

Antraštė:

vasarà

Reikšmė:

Sommer

Straipsnelis:

žr. vasara

Šaltinis:

Lipp 2009a, 163

Antraštė:

vasarà

Reikšmė:

лето

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-ā (*-ā < *-aH), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Prie ide. heteroklitinio r/n-kamieno pavyzdžių priskiriamos ide. šaknies *u̯ĕsr̥- arba *u̯ēr- formos: gr. ἕαρ, ἧρ ‘весна’, lo. vēr n. ‘весна’, s. air. vár, lie. vasarà, vãsara ‘лето’, s. i. vasantá-ḥ m. ‘весна’, vāsará-ḥ m. ‘утренний (< светлый) ~ день’. Etimologinis kamienas – bevardės giminės. Čia priskirtina ir sl. ВЕСНА iš kamieno *u̯es-n- su *-ā.

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 35

Antraštė:

vãsara

Reikšmė:

лето

Straipsnelis:

Žr. vasara

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 35

Antraštė:

vasarà

Reikšmė:

summer

Straipsnelis:

Straipsnyje aprašomas galūninio *-r̥ likimas vedų ir lotynų kalbose. Lo. vēr, vēris ‘spring’, plg. gr. ἒαρ ‘springtime’, av. loc. vaŋri < *u̯asri, lie. vasarà ‘summer’, s. sl. vesna, kildinamas iš ide. r/n kamieno formos *h₁u̯es-r̥/-n- ‘spring(time), warm time of the year’.

Šaltinis:

Frotscher 2012, 86

Antraštė:

vãsara

Reikšmė:

summer

Straipsnelis:

Heterokliktinė priesaga ide. *h₁os-r/-n- ‘autumn’ gali būti susieta (o gal net buvo analogiškai sukurta) su paveldėta ir išlikusia ‘spring’ reikšmės žodyje ide. *u̯es-r/-n- (plg. Hom. gr. ἔαρ, lo. uēr, s. isl. vár, s. i. vasantá- ‘spring’). Šios reikšmės žodžiuose heteroklizė vis dar netiesiogiai atsispindi per baltų ir slavų atitikmenų skirtumus: plg. bl. *u̯es-r-, pvz., lie. vãsara, la. vasara ‘summer’ ir semantinį poslinkį lie. pavãsaris, la. pavasara ‘spring’; sl. *u̯es-n-, pvz. s. sl. vesna, r. весна, le. wiosna. Plg. ruduõ.

Šaltinis:

Petit 2010, 177