Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: peikštus.

Antraštė:

peikštus

Straipsnelis:

Slov. písan ‘böse’ ir opésniti se, opêsnem se ‘miβlingen, zu mangeln anfangen’... rodo buvus ide. *peik̑-, *poik̑-. Redukuotas b. kaitos laipsnis – šaknis *pьk̑- atsispindi s.-kr. psi̇̏na ‘Bösheit’ , č. opeslý ‘sehändlich’ , š. sl. pьsovati ‘verderben’, piet. sl. pьsovati ‘schimpfen’ ir bendraslav. pьsъ ‘Hund’, r. pës ‘piktas šuo’, slov. dial. pə̏s ‘velnias’. Šis atitinka s. i. piśaca ‘Demonas’. Baltų *peik- su veliariniu atitinka slovk. pikuli̇́k ‘Demonas’, ukr. pek ‘otstraniene, otkaz, neudovolьstvie’ (apie tai Iljinskij, Lud Słowianski, 1931, II 2, A 125) ir slov. péšati, upéheti ‘ermüden’ , bažn. sl. opěšati ‘viribus deficere’, s. č. pěšěti, s. le. pieszeć, s. r. pripěšati < *peik-so-, lie. peikštus ‘leicht abfallend’, la. peiksts ‘Krepierling’. Tik kitas veliarinis *pĭk-, *peik-, *poik- yra baltų infiltratas slavų kalbose.

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 29