Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
peñktas
Straipsnelis:
Pr. penckts 5, 11 'penktas' [ir kt.]: lie. peñktas, s. sl. пѧтъ, gr. πέμπτος 't. p.' ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 25t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 274
Antraštė:
peñktas
Straipsnelis:
Gr. πέντε ‘penki’ [...]. Atstatoma *penkʷe, kuris paaiškina πέντε, s. i. páñca, av. panča, arm. hing, lo. quīnque (žr. Ernout-Meillet s. v.), lie. penkì, s. air. cōic, go. fimf ir t.t. Dėl kelintinio, gr. πέμπτος atliepia lo. quīntus, go. fimfta, lie. peñktas, s. sl. pętŭ, toch. A pänt, B piṅktē (plg. Szemerényi, I-E. System of Numerals 71 ir toliau). Žodyje πεντήκοντα senumą patvirtina s. i. pancā-šát- fem. ir arm. yi-sun (iš *hingi-sun, i reprezentuoja , plg. Szemerényi, o. c. 26). Dar žr. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 590, 592, 598, Pokorny 808. Dėl galimų skaitvardžio ryšių su kumščio pavadinimais s. v. a. fūst, s. sl. pęnstĭ, žr. Szemerenyi, o. c. 113 ir toliau, Polomé, Pratidānam Kuiper 98–101. Taip pat plg. πύξ.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 882
Antraštė:
peñktas
Straipsnelis:
Toch. A päñ, B piç ‘penki’ su formomis: B. gen. piçantso, loc. piçne (‘(vok.) am Fünften’); A pänt (su kamienu päñe, pvz., acc. sg. masc. formoje päñcaṃ; B piṅkte (acc. sg. piṅkce ir piṅce) ‘penktas’; A pñāk, piçāka, pçāka ‘penkiasdešimt’. (Aiški) toch. skaitvardžio ‘penki’ giminystė su s. i. páñca, gr. πέντε ir t.t. < ide. *penqʷe jau buvo nurodyta Smith, Tocharish (1910) 14. Tuo tarpu kai B piç reguliariai [360 reprezentuoja ide. *penqʷe, tai A päñ (vietoj reguliarios ir laukiamos formos *päç (= B piç)) yra kelintinio skaitvardžio pänt kamieno päñc- forma. Dėl kelintinio skaitvardžio A pänt, B piṅkte < ide. *penqʷ-to-s (nom. sg. masc.) sunkumų nėra, plg. gr. πέμπτος, lie. peñktas ir t.t. A pänkt < senesnio *päṅkt supaprastintas aiškiai primena lo. quintus.
Šaltinis:
Windekens 1976, 360–361
Antraštė:
peñktas
Straipsnelis:
žr. merga
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 113
Antraštė:
peñktas
Straipsnelis:
[Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Pr. piēncts III = /pínkts/ ʻпятыйʼ < *pénkt(a)s : lie. peñktas ʻt. p.ʼ, nors Mažiulis 1981, 302 skaito kitaip [pēnkts].
Šaltinis:
Смочиньский 1997 (1998), 231

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas