Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pentis, dulkt.

Antraštė:

péntis

Straipsnelis:

[Viena iš bl.-sl. kūno dalių pavadinimų paralelių] - pr. pentis ‘kulnas’ [...], lie. péntis ‘Ferx; Beilrücken’, s. sl. pęta, r. p’atá ‘kulnas’.

Šaltinis:

Euler 1983, 40

Antraštė:

péntis

Straipsnelis:

Abaevas (SEJ 13) susieja afganų pūnda (< *pāntā) ‘kulnas’ ir s. sl. pęta < *pentā, r. pjata. Vasmeris II 477 čia dar įtraukia lie. péntis ‘Ferse; dickes Ende, Rücken der Axt oder Sense’ ir pr. pentis ‘kulnas’. Taip pat daro ir Pokorny 988. Veikiausiai Abaevas čia pateikia semantinę izoglosą, turėdamas galvoje reikšmės inovaciją. Tačiau šiuo atveju galima galvoti ir apie nepriklausomą, paralelų vystymąsi. Nėra visiškai aišku, kokia reikšmė šiame kontekste priskiriama bl., sl. ir iran. formos vokalizmo sutapimui, atitikimui. [Abaev SEJ = Абаев, Скифо-европийские изоглоссы. На стыке востокаи запада, Москва, 1965].

Šaltinis:

Cvetko-Orešnik 1983, 178

Antraštė:

péntis

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. péntis : bažn.-sl. пѧта(plg. о-пѧть).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 341

Antraštė:

péntis

Straipsnelis:

Pr. E 147 pentis : lie. péntis

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 34

Antraštė:

péntis

Reikšmė:

kulnas, kirvio nugarėlė

Straipsnelis:

pentis E 147 ‘kulnas’ : lie. péntis, la. piêts, piêši, s. sl. пѧта ‘kulnas’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 661.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 275

Antraštė:

péntis

Straipsnelis:

žr. autas

Šaltinis:

Eckert 1970c, 182

Antraštė:

péntis

Reikšmė:

Ferse

Straipsnelis:

Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. päntä ‘Schwarm, (Vogel)schar’ < *pentē, plg. lie. péntis ‘Ferse’ – neįtikima semantiškai […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 185

Antraštė:

péntis

Reikšmė:

kulnas

Straipsnelis:

Vakarų baltų gyventose žemėse yra išlikę nemaža sudūviškos ar prūsiškos kilmės leksikos. Galbūt vakarų baltų veldiniu reikėtų laikyti pietų aukštaičių tarmėse paplitusį péntis ‘kulnas’ (pr. pentis).

Šaltinis:

Vidugiris 1996, 36

Antraštė:

péntis

Straipsnelis:

[Aptariama paveldėtoji iš ide slavų anatomijos leksika.] Lie. péntis, taip pat ir pr. pentis, afganų pūnda (*panta), yra susiję su prasl. *pęta, išlikusiame posakyje *pęti pьno̧ ‘wznosić, podnosić, dźwigać’.

Šaltinis:

Herej-Szymańska 2000, 179

Antraštė:

péntis

Straipsnelis:

[Slavų i-kamieno daiktavardžiai, priklausantys akcentinei paradigmai a, yra linkę pereiti į akcentinę paradigmą c.] Lie. péntis AP1, tačiau sl. *pę̄ta AP c yra ā-kamienas.

Šaltinis:

Kapović 2009, 238