Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pietūs, dvėsti, kriaunukas, būras, žodis, gulbė, iškus, karkė, sketuras, skeberda, kaukaras, kuomija, kamblys, svajoti, klaugas, spiegti, sterkas, demblys, masenis, auriai, akstis, giedra, andras, kalva, basas.

Rezultatai

Antraštė:: piẽtūs
Straipsnelis:: [Tarp autoriaus pridedamų naujų leksinių paralelių, turinčių rodyti vėlesnius baltų ir iranėnų ryšius:] lie. piẽtūs 'pietų metas, vidudienis' giminiška av. piθwa 'maistas', sanglič. pəδf, oset. fyd 'mėsa' < ir. *pitu-, s. i. pitú- 'maistas'. Čia priklauso ir s. sl. ПИТАТИ, ПИШТА, bet bl. *peitu- ir i.-ir. *pitu- vienija bendras -u- kamienas [M. Mayrhofer II 278; B. И. Абаев ИЭСОЯUcm. I 488–489; Fraenkel I 588].
Šaltinis:: Трубачев 1965 (1967), 14

Antraštė:: piẽtūs
Straipsnelis:: R. trm. пе́тать reiškia 'mušti, kulti' ir 'kankinti, siekti ko nors'. Fiksuojamas br. v. пе́таць, пе́таваць 'mušti, kulti', kuriam O. N. Trubačiovas rekonstruoja praformą *petati ir gretina su lo. petō, -ere 'užpulti, siekti, norėti', t. y. įjungia į ide. šaknies *pet, *petə- 'skristi, kristi, numesti' lizdą (Pokorny I 825–826). V. Machekas (Machek V. [Peц. нa кн.:] M. Vasmer. Russ. etym. Wort. II. – Slavia 28 1959 271) r. пе́тать laiko pries. -t- intensyvu (*pě-ta-ti), kurį gretina su gr. παίω 'mušti, smogti'. Antra vertus, gr. παίω [60] šaknis baigiasi diftongu au̯- (plg. kipr. παϝιω) ir gr. žodį galima laikyti giminišku lo. pavīre 'mušti', putare 'nupjauti', lie. pjáuti (Boisacq 770; Fraenkel 8 584). Patikimiausiai r. пе́тать paaiškino Fasmeris (Фасмер III 251), kuris šį žodį laiko giminišku su r. питать , песmyн. Taigi r. петать remiasi ide. šaknimi *poi̯- su išplėstuku -t-. Šia ide. šaknimi remiasi ir gr. πο(ί)α 'žolė, pašaras, pieva' < beot. ποιϝᾱ, πεπιτευόντεσσι, ἀπίτευτα, lie. piẽtūs 'pusiaudienis', píeva, s. i. pitús, av. pitu- 'maistas' (Boisacq 798; фасмер III 268; Fraenkel 8 588).
Šaltinis:: Куркина 1972 (1974), 60–61

Antraštė:: pietūs
Reikšmė:: south
Straipsnelis:: Ide. k. labai dažnai sąv. 'pietūs' ir 'vidudienis' vartojami tie patys žodžiai. Kiti šios reikšmės žodžių šaltiniai gali būti pietinių vėjų pavadinimai, žodžiai, reišk. 'saulėta vieta', 'priešais' ir t. t. Lie. pietūs kartu 'vidudienis' ir 'valgymas vidudienį' gimin. s. sl. pitěti 'maitinti', pišta 'maistas', s. i. pitu- 'maistas'.
Šaltinis:: Buck 1949, 356, 873

Antraštė:: piẽtūs
Straipsnelis:: Oset. fyd/fid 'mėsa'. Kilęs iš iranėnų pitu- 'maistas'. Plg. pehlevis pit 'mėsa', part. *pidēn (pdyn) 'geidulingas, kūniškas' (Hennijag BBB 54499, 81678, 113), Pamyro sgl. pəδf 'mėsa', sogdų *piθβ- (pδβb) 'maistas', av. pitu- 'maistas, mėsa', s. i. pitu- 'maistas', s. sl. питати, пиша (пишта), r. путать, lie. pëtus, s. skand. fita 'riebalai'. Šaknies *pi-, *pay- 'maitinti' it pan. vedinys. Ta pati šaknis ir fiw 'riebalai', o galbūt ir firton 'raguočiai', fœzdon 'tešmuo', fœdœg 'spenys'. Plg. taip pat fydgyn, fydxos, fydis, woelvidœn. Žr. Миллер ОЭ II 55, 86; Hübschmann. Oss. 66; Morgenstierne IIFL II 406; ОЯФ I 58.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ I, 489

Antraštė:: piẽtūs
Straipsnelis:: [Trubačiovas, Ė (1965) 1967 14, nurodo tokį bl.-iran. kalbų sugretinimą:] lie. piẽtūs ‘Mahlzeit, Mittag’ ~ av. piθwa- ‘maistas, valgis’, sangl. pədf ‘mėsa’, oset. fyd ‘t. p.’<iran. *pitu-, su kuriuo taip pat siejamas s. i. pitú- ‘maistas, valgis’. Trubačiovas toliau lygina su s. sl. pitati, pitěti, pišta. Bl. peitu- ir i.-ir. *pitu- esą glaudžiai susiję kaip -u- vediniai. Tačiau pastebėtina, jog u- bazė nesiriboja vien. bl. ir i.-ir. kalbomis, o aptinkama taip pat ir keltų kalbose. Pokorny 794 ryšium su tuo nurodo s. air. ith ‘(*maistas), javai, grūdas’, s. kimbrų it, n. kimbrų yd (< *pitu ‘t.p.’; toliau v. air. ̄th ‘lajus, taukai’ (< *pītu-) ir pamatinio šaknies balsių kaitos laipsnio *pei-tu-, dar v. air. īath (n.) ‘(vešlios) pievos, šalis’. Plg. dar Mayrhofer II 278.
Šaltinis:: Cvetko-Orešnik 1983, 211

Antraštė:: piẽtūs
Straipsnelis:: [Atskiri mėginimai etimologizuoti ankstyvąją ide. kalbų lytį ‘žuvis’ reikšmės atžvilgiu mažai siejasi. Nauj. gr. ψάρι ‘žuvis’ remiasi senesniu ὀψάριον, o pastarasis yra deminutyvas iš ὄψον ‘paruoštas valgis, patiekalas’ (*o-bhs-o- ‘garnyras, užkanda’, plg. s. i. bábhasti slypinčią šaknį *bhes- ‘kramtyti, gromuliuoti’). Pažiūrėkime, gal aukščiau išdėstytos žuvies pavadinimo motyvavimo pasigaunama ir kitose kalbose:] Laikykime, kad lo. piscis – air. iasc – go. fisks (visos – ‘žuvis’) [445] < *p(e)i(x)os- (x žymi kažkokį prieb., kuris visose trijose lytyse privalėtų būti iškritęs prieš -sk-). Mūsų siūlomai prolytei kaip lyginamoji medžiaga savo fonetika ir semantika geriausiai tiktų giminiškų žodžių šeima, kurie remiasi bendraide. *peit- ‘maistas, maitinti’, plg. s. i. pitu- (m.) ‘maistas, valgis’ ypač ‘geras, tvirtas valgis’, av. pitu- ‘valgis’, paprastai ‘tam tikra mėsa’. Čia skirtinos sl. lytys (s. sl. pišta f. ‘valgis, patiekalas, maistas, vešlumas’, pitěti ‘maitinti’) suponuoja ī ar ei, todėl rekonstruojamas su šaknies balsių kaita. *peit-, o arijų žodis laikytinas esąs nykstamojo laipsnio pit-u- (ne *pi-tú). Savo semantika ryškiau išsiskiria air. ith, kimr. yd ‘javai, grūdai’, nors deminutyvas air. ithid ‘valgo’ (supletyvinė forma iš *ed – ‘valgyti’) dar rodo bendresniąją reikšmę. Tolimesnį panašios semantikos vedinį reprezentuoja gr. πίτυρον pl. ‘sėlenos’ (= ‘javų, javams priskirtinas’), πιτυρία ‘duona su sėlenomis’. Galų gale šis žodis įgauna reikšmę ‘pietūs, Hauptmahlzeit’, plg. s. i. pra-pitv-ám ‘laikas, metas prieš valgymą’, albhi-pitv-ám ‘polsis, vakaras’, av. ra-, arə̄m-pivā ‘vidudienis, pietūs’; su pastarąja leksema siejasi (kaip Vr̥ddhi-darinys?) lie. piẽtūs ‘vidurdienis; laikas, kada valgomas vidurdienio valgis, pasaulio šalis’. Lie. išpáitvėti ‘atsipenėti, priaugti svorio, įgyti jėgos’ dėl savo semantikos ir vokalizmo stovi atokiai, todėl aiškiai ką nors pasakyti apie šios leksemos morfologiją sunku.
Šaltinis:: Seebold 1985, 445–446

Antraštė:: piẽtūs
Straipsnelis:: žr. pilti
Šaltinis:: Варбот 1998-1999 (2000), 24—26

Antraštė:: piẽtūs
Reikšmė:: Mittagsmahl
Straipsnelis:: Go. fisks*, s. isl. fiskr, s. ang. fisc, s. saksų fisk, s. v. a. fisc ‘Fisch’ < germ. *fiska-, kuris yra susijęs su lo. piscis, r. piskárъ ‘Gründling’, taip pat su kitą abliautą turinčiu s. air. íasc (< *peisko-). Kiti ryšiai yra neaiškūs. Geriausias pasiūlymas yra Seeboldo (Fs. Knobloch, 1985, 443–451) rekonstrukcija *pei̯t-s-ko-, *pit-s-ko-, kurie yra dariniai iš s-kamieno *pei̯t-es-, o šis savo ruožtu yra darinys iš *pei̯to- ‘Nahrung’ (plg. lie. piẽtūs ‘Mittagsmahl’).
Šaltinis:: Casaretto 2004, 572