Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pilti, išblįsti, sėkmė.

Rezultatai

Antraštė:: pilti
Straipsnelis:: Visi žodžiai, žymintys sąv. ‘pilti, lieti’, išskyrus paveldėtų iš ide. prokalbės žodžių grupę, siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘sukti’, ‘kratyti’, ‘daryti, kad tekėtų’ ir t. t. Lie. pilti giminingas la. pilt ‘varvėti, lašėti’, galbūt < šaknies, matomos s. i. pr̥-, gr. πίμπλημι ‘pripildyti’, lie. pilnas, s. i. pūrṇa- ‘pilnas’ ir t. t. žr. lieti
Šaltinis:: Buck 1949

Antraštė:: pìlti
Straipsnelis:: Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susiformavimą. Žodžio pradžioje ide. priebalsiai prieš balsius armėnų kalboje pakito: *p > h(y): *pel-nu-mi > hełum ‘lieti, išpilti’ šalia *pol- > oł-oł-em ‘užpilu, skalauju’ (plg. lie. pilù, pìlti ‘lieti, berti, pripildyti’). Armėnų kalbos veiksmažodžio hełum ‘lieju, išlieju’ ir iš jo padaryto zełum (*z-hełum) ‘prisipildau, persipildau’ numanomas pirminis kamienas su *-nu-: *pel-nu-mi iš *pel- ‘pilti, pripildyti’ (plg. s. i. pr̥nṓti ‘pripildo’ šalia lie. pilù, pìlti ‘lieti, berti’).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 47

Antraštė:: pìlti
Straipsnelis:: Simptomiškas atrodo gr. veiksmažodis παλύνω ‘barstyti miltais’, nes jis yra ant ribos tarp denominalinių ir kauzatyvinių darinių, plg. Frisk, GEW. II 470 su liter. Vis dėlto graikų kalboje nėra u- kamieno, tik πάλη ‘smulkūs, geri miltai, dulkės’. Geriausias vis dar yra siejamas su lie. pilù, pilti ‘gieβen, schütten’, pateiktas Sommerio, Kritische Erläuterungen zur latein. Laut- und Formenlehre (1914) 13 [...].
Šaltinis:: Solta 1974

Antraštė:: pìlti
Straipsnelis:: Sl. *pelti, *peljǫ (a. luž. płó, płóju ‘vėtyti grūdus’, slov. plati, póljen ‘semti vandenį’, r. trm. полóть, le. pała, č. pálati, slov. opálat᾽ ‘vėtyti grūdus’) pirminė reikšmė buvusi ‘siūbuoti, purtyti, mojuoti, daryti staigius judesius’ [11]. Sl. v. *pelti, peljǫ aiškinamas įvairiai: Pokorny juos sieja su ide. *pel- ‘tekėti, srūti’ (plg. lie. pìlti ‘lieti’), o Machek, Vaillant sl. v. gretina su lo. pellō, -pulī ‘mušti, stumti, purtyti’, gr. πάλλω ‘purtyti’ ir toliau su ide. *pel-, *pelə-, apribota gr.-lo. kalbų sritimis (Machek²429; Pokorny 801–). Aišku, kad lie. pìlti ‘lieti’ bei pylà ‘liūtis’, pỹlius - pỹliavà ‘grūdų pristatymas’ (Fraenkel 529) reiškia ‘lėtą, srūvantį, be trūkčiojimų judėjimą’, kas neatitinka sl. v. semantikos. Gr.-lo. atitikmenys, priešingai, pabrėžia būdingą sl. v. semantikos aspektą.
Šaltinis:: Куркина 1981 (1983) a, 11–12

Antraštė:: pìlti
Straipsnelis:: Toch. B pält- ‘lašėti, (kauz.) pamažu pilti’ inf. (?) formoje pältsi, adj. verb. paltä(ṣl)e. Šio veiksmažodžio šaltiniu yra A s. piltäk, B pältakw ‘lašas’, kurį autorius aiškino Le Muséon 62 (1949) 301 (žr. taip pat Couvreur, Arch. Or. 18 (1950) 129) ide. *peled- ‘sruventi, tekėti’ šviesoje. B veiksmažodis pält- < ide. *peld- arba *pl̥d- iš tikrųjų aiškiai atitinka lie. példu ‘plaukti’, gr. πλάδος ‘drėgnumas’ greta neišplėsto *pel-, kuris yra žodžiuose: lie. pilù, la. pilêt ‘pamažu kristi, lašėti’, pile ‘lašas’, arm. hełum ( < *pel-nu-mi) ‘pilti’, etc. Žr. taip pat A piltäk, B pältakw ‘lašas’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 359

Antraštė:: pìlti
Straipsnelis:: [Arm.] hełum, oar hełi ‘lieti, pilti’. [Lit.:] Hübschmann AG I 466; Walde-Pokorny II 55; Walde-Hofmann II 324; Meillet, MSL 19 (1916) [385], 178 t., Esquisse² 112; Pokorny 798 t; Adjarian IV 241. Iš arm. čia dar priklauso: [...] hełeł ‘sraunus upelis, srautas’, ołołem, ołołanem ‘aš užtvindau, apsemiu’. Ši visa grupė priklauso šakniai *pel- ‘tekėti, lieti, pilti’. [...] Arm. hełum kilęs iš *pel-nu-mi ir jo glaudžiausias semantinis atitikmuo - lie. pilù, pìlti ‘gießen, schütten’. Antru atveju minėtini r. водо-поль, поло-водье ‘poplūdis, potvynis’. Tai arm.-lie.-sl. giminystė¹⁶ [¹⁶ *pel- šaknies u bazė yra lo. pluit ‘lyja’, plg. Petersson Beiträge 749]. Panašiai padaryti ir kimrų llanw ‘potvynis’ ir ‘gausumas, apstas’, kornų lanwes ‘gausumas, apstas’ (*plₑn̯o-); plg. liter. Walde-Pokorny.
Šaltinis:: Solta 1960, 384 t.

Antraštė:: pìlti
Straipsnelis:: žr. peldėti
Šaltinis:: Smoczyński 2000a, 165

Antraštė:: pìlti
Reikšmė:: лить, сыпать
Straipsnelis:: Sl. *pilьnъ(jь), paliudytas visose vakarų ir rytų slavų kalbose, turi ʻзаботливый, старательный, настоятельный, срочныйʼ reikšmę. Dėl jo kilmės keltos kelios hipotezės, kurių viena – gretinti su prasl. *pьlnъ ʻполныйʼ ir toliau su lie. pìlti ʻлить, сыпатьʼ [Schuster-Šewc 1064], tačiau paprastai konstatuota etimologinis neaiškumas. Etimologiškai paaiškinti sl. *pilьnъ(jь) trukdo jo semantikos abstraktumas, todėl kreipiamas dėmesys į konkretesnes (nors ir retesnes) reikšmes, plg. le. tarm. pili ʻсвой, родственныйʼ, s. le. ir tarm. le. niepili ʻчужой, незнакомый; неродной, неродственныйʼ. Šį ryšį pripažino Briukneris, suteikęs le. pilny pirminę reikšmę ʻблизкий, смежныйʼ. Šaur (1978, 109-111) suteikė *pilь / *pilьnъ pirminę reikšmę ʻявляющийся объектом заботыʼ / ʻзаботливыйʼ ir bdv. kilimo galimybę iš ide. lizdo *peit- ʻзаботитьсяʼ, nors darybinis aiškinimas yra problemiškas. Schuster-Šewc nurodė sen. tarm. a. luž. pilny ʻтолстый, жырныйʼ. Dėl šių reikšmių galima laikyti pradžia ide. *pei̯(ɘ)- / *pī- lizdą ʻжиреть, изобиловатьʼ, dėl to plg. lie. pýti ʻнабухать молокомʼ, píenas, piẽtūs, s. i. pitú- ʻсок, напиток, пищаʼ, pīvas- ʻжир, салоʼ ir kt.; čia taip pat tinka ir a. luž. pilny ʻтолстый; жырныйʼ, gretintinas su norv. fēl ʻсливки, простоквашаʼ. Le. tarm. pili ʻсвой, родственныйʼ taip pat aiškintinas iš šio lizdo ir jo semantika būtų motinos pieno, merginos, nėščios moters supratimas, nes ide. *pei̯(ɘ)- / *pī- davė pradžią Av. paēman ʻматеринское молокоʼ, s. isl. feima ʻдевушкаʼ ir kt. Todėl ir prasl. *pilъ(jь) įeina į šį lizdą, o sl. bdv. *pilьnъ(jь) yra antrinės sufiksacijos rezultatas.
Šaltinis:: Варбот 1998-1999 (2000), 24—26