Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pjauti.

Rezultatai

Antraštė:: pjauti, pjáuja
Straipsnelis:: žr. ginti
Šaltinis:: Gołąb 1982, 126

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: žr. kauti
Šaltinis:: Haas 1951, 80–81

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: Toch. A putk-, potk-, B putk-, pautk- ‘dalyti, (at)skirti’ su formomis: A praes. act. putäṅkās, inf. pūtäṅkātsi, part. praet. putko, conj. act. potkam; B praes. act. pautkau, A daiktv. vedinys putäk ‘skaidymas; nesutarimas’. Kaip jau pastebėjo Jacobsohn, OLZ 1934, 212, šis veiksmažodis atitinka lo. putare ‘nugenėti nereikalingas šakas’, kuris remiasi ide. veiksmažodžio *pēu-, *pū̆-, kurį išlaikė lie pjáuju < ide. *pēu̯i̯ō, senuoju part. praet. *puto-. Toch. AB putk- buvo padarytas iš to paties (senojo) part. praet. *putó- kaip ir lo. putare (taip pat plg. Lane, Studies ... in Honor (straipsnis pasirodė 1965 m.) 94 ir toliau): prie toch. *put- pridėta vardažodinės kilmės -k- (vadinasi, gali būti, jog (A) daiktavardis putäk yra veiksmažodinės kilmės. Toch A potk-, B pautk-, kur A o, B au kilęs iš ide. *ēu (plg. lie. pjáuju), aiškiai yra iš seno veiksmažodžio, kuris neturėjo *-tó-. Taip pat žr. A pautke, pauçye ‘mokestis, kontribucija’ ir B paucciṃ ‘atleidimas, atmetimas’
Šaltinis:: Windekens 1976, 397

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: piuclan (pjūklan) E. 547 ‘pjautuvas’: -peawne, lie. pjū́klas, pjáuti, la. pl̡aũt, pl̡ava ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 12.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 280

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: [Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia lietuvių) ir slavų k. pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kokiu laipsniu šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kokiu – baltų-slavų inovacijas, ir atskirai, kokiu – baltų ir slavų k. inovacijas. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, - jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. pjáuju, pjáuti : s. sl. žьnjǫ, žęti; lie. tęsia šaknį *pēu̯iō, plg. lo. paviō, -ire ‘schlagen, stampfen’ ir t.t. (Buck 507, Pokorny 827). Sl. reprezentuoja šaknį *gʷhen(ə)- (t.y. *ghenH-) ‘schlagen’ (Pokorny 491 – 492), specializuota žemdirbystės reikšme, tuo tarpu kai baltai išsaugojo šį veiksmažodį senesne, ne žemdirbystės, reikšme, būtent lie. ginù, gnti ‘wehren’ (Trautmann 85).
Šaltinis:: Gołąb 1982, 126

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su labialiniu *p̣ žodžio pradžioje:] 10. 27. ide. *peu(H)- ‘pjauti, mušti’ (lo. paviō ‘mušu’, lie. pjáuti Pok. 827) ~ kartv. * p̣u- ‘kirsti, kapoti’ (gruz. p̣(u)- ‘kirsti, kapoti’, svan. nā-p̣u- ‘kąsnis’).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 342

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: Gr. πῡρός masc. ‘kviečiai, triticum vulgare’ [...]. Ide. turėjo skirtingus grūdinių kultūrų pavadinimus : πῡρός, πῡροί yra baltų ir slavų kalbų grupėje: lie. pūraĩ plur. ‘žieminiai kviečiai’, pū̃ras sg. masc. ‘kviečio grūdas’, la. pūri, tačiau nurodant kitus javus: s. sl. ir r. pyro ‘ὄλυρα, κέγχρος’. Be to, r. pyréj ‘triticum repens, varputis’, germ. k. s. ang. fyrs ‘varputis’. Žodžio pradžios sigma dor. σπυρός galėtų būti senasis pakeitimas, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 334, pagal Fraenkel, Philol. 97, 1948, 168; IF 59, 1944, 304 ir toliau, atsiradusi dėl analogijos (σῖτος? σπόρος?). Dar žr. Pokorny 850. Abejotina Nieminen, KZ, 74, 1936, 170, hipotezė, kuris primena lie. piáuti, lo. paviō ‘belsti’. Dėl realia, plg. Schrader-Nehring, Reallexikon 2, 647, bei Jasny, The Wheats in Antiquity. Pagal Schwyzer, sekant Güntert, kalba eina apie keliaujantį žodį, plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 58, išn. 3.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 959

Antraštė:: pjauti
Straipsnelis:: Sąvoka pjauti yra labai plati. Daugelyje ide. k. sąvokoms ‘pjauti peiliu’ ir ‘pjauti kitu instrumentu’ vart. skirtingi žodžiai (lie. pjauti ir kirsti). Dažnai skirtingi žodžiai vartojami pagal veiksmo obj.: ar ‘pjauti žolę’, ar ‘pjauti medį’, ar ‘pjauti metalą’ ir t.t. (pvz. lie pjauti, rėžti, kirpti). Daugelis ž., reiškiančių ‘pjauti’ (su visais reikšmės skirtumais) < ide. *(s)ker- ir jos variantų: *(s)kert-, *(s)krei- ir t.t. Lie pjauti galbūt gimin. lo. pavīre ‘mušti’, gal gr. παίω ‘suduoti, mušti, trenkti’. Semant. plg. pranc. couper, pirminė reikšmė ‘suduoti, trenkti’, vėliau ‘perkirsti smūgiu’ : coup ‘smūgis’. žr. kirsti, rėžti
Šaltinis:: Buck 1949, 556

Antraštė:: pjauti
Reikšmė:: pjauti žolę, šienauti
Straipsnelis:: Lie. pjauti, la. pl'aut (tiktai ‘pjauti žolę, šienauti’) gimin. lo. pavīre ‘pliekti, suduoti, plakti, mušti’, putare ‘pjauti’, gr. παίω ‘mušti’. Kitose k. šios reikšmės veiksmaž. dažniausiai siejami su sąv. ‘mušti’, ‘pjauti’, ‘užmušti’, ‘derlius’, ‘plėšti’, ‘dalgis’.
Šaltinis:: Buck 1949, 507

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: Jotvingių piaud ‘pjauti’, plg. lie. pjáuti, la. pl̡aũt, pr. acc. sg. piuclan ‘pjautuvą’.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 78

Antraštė:: piáuti
Straipsnelis:: žr. pjaunis
Šaltinis:: Mažiulis 1966b, 97

Antraštė:: piáuti
Straipsnelis:: žr. pjūklas
Šaltinis:: Mažiulis 1966b, 97

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: žr. tepti
Šaltinis:: Sowa 2000, 370

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: [Aptariami vadinamieji ide. u-prezensai. -u- būtų šaknies dalis:] Ide. *pi̯eh₂- ‘schlagen’: *pi̯éh₂-/*pih₂-u- > gr. -πταίω/παίω, lo. -paviō, lie. piáuju. p- gali būti atsiradęs dėl disimiliacijos *pi̯--i̯-. Tada i̯-prezensas turėtų būti ide. senumo: šaknis *pi̯eh₂u̯-, aor. *pi̯éh₂(u̯)-t, (konj. →) prez. *pi̯éh₂u̯-i̯e-ti.
Šaltinis:: Rasmussen 2011, 493

Antraštė:: pjáuti
Straipsnelis:: [Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie. pjáuti, pjáuja, pjóvė, la. pļaũt, pļaũju, pļãvu (ē) ‘kirsti, (per)pjauti’. Ide. *pi̯eh₂-u- (LIV, 481): gr. πταíω ‘bakstelėti, (su)klupti, užkliūti’, παíω ‘mušti, (su)duoti, kirsti’; lo. pauiō, -īre ‘mušti, (su)duoti’ (dar žr. Hackstein 1992). LIV siūlo gr., lo., bl. u- prezensą *pi̯éh₂-u- / *pi̯h₂-u-. Nulinio laipsnio bendratis *pjū́ti (< *pi̯uH- < *pi̯Hu-) paremta lie. pjū́dyti / pjudýti, pjū́klas, pr. piuclan ‘pjautuvas’ (Smoczyński 2003, 80).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011b, 211