Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: puodas.

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

žr. padas

Šaltinis:

Трубачев 1966, 204–208

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

Lie. púodas, vediniai: púodinas ‘paišinas, suodinas’, puodỹnė ‘molinis indas’, púodynė ‘puodų dirbtuvė; molinis puodas aguonoms, kanapėms malti’. [126]. Trm. yra ir pū̃dỹnė ‘krosnyje išmūryta įduba kam susidėti; tam tikras koklis krosnims mūryti; toks molinis indas’. Pū̃dỹnė – savarankiškas leksinis-semantinis vienetas. Leksema pū̃dỹnė pagal priesagos –ynė darybos modelį, matyt, yra pasidaryta iš pirminio vardažodžio *pūdas ‘molinis indas (kanapėms ar tabakui malti)’, ‘tam tikras koklis, plyta’ (Púodas : *pū̃das (< pū̃dỹnė)) [127] lie. púodas, la. puôds ‘der Topf; der Kessel’, la. vediniai: puõdelis ‘der Topf’, puôdeņš ‘krūz(it)e’, puôdiņš [127] (Manoma, kad pirminė reikšmė buvusi ‘molinis puodas, der Topf’, o iš jos išriedėjusi ‘koklis, die Ofenkachel’) pr. podalis ‘prastas puodas’ (tiksliai semantiškai ir morfologiškai atitinka ž. puodãlis. [128] Galimas daiktas, kad šaknis *pū̆d- ‘(iš-, pri)pūsti’ seniau reiškė ‘vyti, pinti’. [129]. Lie. púodas, la. puôds, pr. pod-alis veikiausiai iš ide. *peu-/*pou-/*pū̃- ‘pūsti, iš-, pripūsti’ plg. armėnų heval ‘greitai ir sunkiai kvėpuoti’ (*peu̯-), (h)ogi ‘kvapas, kvėpavimas, dvasia’. (*pou̯io-), v. air. ūan, kimr. ewyn, breton. eon ‘puta’ (*pou̯-ino-). Šios pirminės šaknies pamatu su formantais -n- ir -d- baltų kalbose galėjo būti sudarytos naujos šaknys pun-/pūn-/paun- ir pud/pūd/paud-, pvz.: lie. pudénti ‘kedenti, purenti’, la. pudît (-ĩju) ‘fortschaffen’, lie. pū́dinti, pū́dyti (-ija) ‘vyti, varyti, versti, pulti’, pudlùs ‘lengvai iškratomas, birùs’ ir kt. Kadangi leksemų púodas, puôds, pod-alis šaknies vokalizmas gali priklausyti balsių kaitos u eilei, pradžioje jų šaknis galėjo atrodyti *pōud-, vėliau dėl fonetinės raidos pasikeitė į *pōd- iš kur atsirado pr. pod-alis, lie. la. puod(a)s.

Šaltinis:

Karaliūnas 1975, 126–127

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

Iki šiol pr. pū-ton ‘gerti’ tapatinta su ide. *pō- turintį gr. eol. πώ-νω, s. i. aor. á-pā-t, lo. pōtus ir t. t., remiantis į tarpinę grandį (baltų *pō-) – lie. puotà ir púodas (be etimologijos). Bet puotà, visiškai nepažįstamas lietuvių tarmėse, ir vartojamas prūsų lietuvių lie.-vok. kalbų žodynuose, gali būti tiesiog skolinys iš vok. kalbos: iš viduramžių vok. das bot ‘visų cecho, brolijos narių susirinkimas’ (iš čia ir lie. ‘puota, convivium, pulatio’). Lie. púodas atsiradęs iš la. puôds < v. v. pot, put m. ‘puodas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1986a, 172

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų kalbų leksiką,pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančiais su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Nešti. Pr. kalboje šaknies *neš- pėdsakų nėra, už tai yra veiksmažodis pijst (*pēsti), pi̇̄dai ‘nešti’, kurio nepaliudija nei lie. ir la., nei sl. kalbos. Jis kilęs iš ide. *pē̌d-/ [237] *pō̌d- ‘paimti, apkabinti, turėti’, plg. s. v. a. fazzōn, vok. fassen. Giminiški: lie. pė́das, la. pêda ‘glėbys’, lie. púodas (< *pōd-).

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 237–238

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

Toch. A pāci, adj. ‘dešinysis’, A pācyās ir pāccās, adv. ‘dešinėje’, A āpat, adv. ‘dešinėje’ (dėl pastarosios formos plg. Konow, NTS (1942) 208 = s. i. pradakṣiṇam) su acc. sg. A pāciṃ iš pāci. Savo Lexique (1941) 87 aš susiejau A pāci (pācyās > pāccās (-cy- > -cc- asimiliacija) yra senoji acc. pl. f. forma, plg. Th.-Kr. Elem. II (1964) 113) su ide. *ped- etc. ‘griebti, talpinti’, kurią randame s. v. a. fazzōn, v. v. a. vazzen ‘supakuoti, suvynioti, krauti; suprasti etc.’, v. v. a. vāten ‘imtis, ryžtis; talpinti’, lie. púodas (< ide. *pōdo-); taip pat [351] žr. toch. A kumpäc ‘būgnas’ ir A pal-, B pele ‘(tiksli) daikto savybė (prigimtis)’. Taigi A žodyje āpat ‘dešinėje’ randame intensyvinį priešdėlį ā- ir *pāt (be abejonės, āpat < *āpāt), kuris rodo, kad A žodyje pāci- -c- tikrai yra senasis palatalizuotas dantinis priebalsis. Tokiu būdu Duchesne-Guillemin, BSL 41,2 (1941) 159, aiškinimą iš ide. *pāḱ-/pāǵ- ‘nustatyti’ reikia atmesti. Toch. A āpat buvimas greta A pāci, antra vertus, įrodo klaidingą skaitymą pā[ṃ]cyās (vietoj pācyās) leidinyje Tocharische Sprachreste I (1921) 358a 2 ir toliau (taip pat žr. Toch. Gr. (1931) 69 ir 262: iš tikrųjų, jei jau pāci < *pāṃci yra nesuvokiamas, tai forma āpat patvirtina šiuose žodžiuose nosinio nebuvimą. Tačiau aš laikausi savo aiškinimo iš ide. *ped- etc. ‘griebti; talpinti’: šiuo atveju, kaip ir gr. δεξιός ‘dešinysis’, kilo iš sąvokos ‘dešinė ranka’ (be to, žr. Buck, Synonyms (1949) 865 ir taip pat Retard, Festschrift Abert Debrunner (1954) 381 ir toliau). Žr. taip pat B saiwai ‘dešinėje’. Tuo tarpu kai A āpat < *āpāt rodo *pāt, kuris galbūt reprezentuoja senąjį *pōdo- (acc. sg. m. arba n. sg. *pōdom); dėl formos, plg. lie. púodas, tai A pāci kilo iš ide. *pōdii̯o- (f. *pōdii̯ā-). Aišku, kad acc. sg. m. buvo padaryta iš pažeistos nom. sg. m. formos pāci. Dėl intensyvinio priešdėlio a- žodyje A āpat, plg. kitus toch. žodžius (ypač B dialekto), kurie reiškia dydį arba kryptį: A apäkär, B emparkre ‘ilgai; detalė, smulkmena’ greta A pärkäre ‘ilgas’, B aurtse ‘platus’ greta B warste = A wärts ‘platus’, kuriuose pirminė priešdėlio reikšmė ‘į’ dar jaučiama (plg. Van Windekens, Orbis 17 (1968) 433 ir toliau).

Šaltinis:

Windekens 1976, Ι, 351–352

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

Toch. A pal, B pele ‘(tiksli) daikto prigimtis (savybė), teisė, įstatymas’ (= s. i. dharma(n)- su B abl. sg. pelemeṃ, loc. sg. pelene (su ekspresyvine reikšme ‘kalėjimas’). Šį žodį reikia kildinti iš ide. formos *pod-lo-s (nom. sg.: B pele yra m.), kurios *pod- susisieja su *ped- ‘griebti; talpinti’; plg. s. v. a. fazzōn, v. v. a. vazzen ‘supakuoti, įvynioti, krauti; suprasti; turėti, apsivilkti’, v. v. ž. vāten ‘imtis, ryžtis; nustatyti, talpinti’, s. v. a. fezzil ‘portupėja’, s. v. a. vazz, s. saksų, s. isl. fat ‘indas’ < ide. *podo-, lie. púodas < ide. *pōdo- ir taip pat toch. A pāci ‘esantis dešinėje’, A āpat ‘dešinėje’; žr. taip pat A kumpäc ‘būgnas’. Toch. A pal, B pele < *pod-lo tiksliai atitinka s. i. palla- ‘ein grosser Kornspeicher, Scheune’, kuris su vediniu pallī- ‘varpinių javų talpos dydis’, buvo daugiau ar mažiau iki šiol izoliuotas (plg. Mayrhofer, Etym. Wb. d. Altind. II 236 ir toliau). Kas liečia toch. A pal, B pele < ide. *pod-lo-, žr. analogišką semantinę evoliuciją s. i. dhárma(n)-, kuriuo verčiamas tocharų žodis, greta dhar- ‘turėti, palaikyti, nešti, etc.’: A pal, B pele < ide. *ped- ‘turėti, talpinti’ ypač primena vok. Fassung reikšmę, kuris pagaliau priklauso net prie *ped-. Dėl A pal, B pele atmestini aiškinimai: Pedersen, Groupement (1925) 32, išnaša 1 (B pele turėtų būti gretinamas su -bil s. v. a. žodyje um-bil ‘ungemäsz’, kuris būtų = toch. empele ‘baisus, etc.’: be to, žr. Lane, Lang 14 (1938) 31, išnaša 54, kritiką); Poucha, Arch. Or. 2 (1930) 322 (pele žodyje A empelune ‘siaubas’ susietų su ide. *bhei- ‘bijoti’); Schöpfer, Arch. Or. 8 (1938) 363 ir toliau (pele A žodyje empele būtų giminiškas su s. i. bála- ‘jėga’, gr. βέλτερος, etc.: tas pats aiškinimas būtų ir A pal, B pele). Taip pat žr. AB empele ‘baisus, smarkus’, A märkampal ‘kokybė, įstatymas’, B pelaikne ‘t. p.’

Šaltinis:

Windekens 1976, I, 345

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

Pirmą sluoksnį sudaro tam tikri armėnų trm. žodžiai, kurie Grabar’e neturi paralelių, t. y. jie nurodo tokias ide. šaknis, kurių Grabar’es neišlaikė:[...] hot ‘puodo formos indas’ (ide. *ped-; plg. lie. púodas ‘Topf’) [...].

Šaltinis:

Djahukian 1985, 153

Antraštė:

púodas

Straipsnelis:

Lie. púodas, la. puôds, pr. podalis ‘puodas’.

Šaltinis:

Derksen 2002, 9

Antraštė:

puodas

Straipsnelis:

Vanagas teigia, kad recenzuojamajame leidinyje (Jordan 1995) autorė veltui la. puods laiko skoliniu iš v. vok. ž. pot, kai yra lie. puodas, turintis pagrįstą etimologiją (ME III, 454; Fraenkel LEW 668; Karulis LEV II, 72).

Šaltinis:

Vanags 1997, 192