Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
pylė
.
Rezultatai
Antraštė:
pỹlė
Straipsnelis:
žr.
antis
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991
, 147
Antraštė:
pỹlė
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie.
pýlė
: serb.
pȉle
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 340
Antraštė:
pỹlė
Straipsnelis:
Prie baltų-slavų leksikos naujadarų Slavskis priskyrė *
pīli̯ā-
'Ente' [Sławski, 1970, 503]. Analizuojamos leksemos lietuviškuose refleksuose reikėtų išskirti tris momentus: 1)
pỹlė
'antis' arealas liečia vakarinę, pajūrio dalį žemaičių tarmių, ir tai patvirtina K. Būgos nuomonę dėl šio žodžio kuršiškos kilmės; 2) ančių šaukiamasis žodis
pi̇̀li
,
pil’
ir pan. paplitęs daug plačiau, negu
pỹlė
– visoje Žemaitijoje ir palei Latvijos sieną, į šiaurę nuo linijos Šiauliai-Biržai, aukštaičių tarmių ribose; 3) jaustukų
pi̇̀li
,
pil’
ir pan. vartojimo ribose antys vadinamos
pỹliai
,
pyliùkai
,
piliùkai
,
pylẽlės
ir t. t. Jų geografija tikriausiai rodo vėlyvesnį reiškinį, paplitusį, atrodo, ne be latvių kalbos įtakos [Vitkauskas, 163–165]. Iš etimologinėje literatūroje nurodytų slaviškų atitikmenų lie.
pỹlė
tiktai a. luž.
pilo
'ančiukas' yra semantiškai adekvatus baltų formoms. O bulg.
пиле
, s.-kr.
пи̏ле
turi reikšmę 'viščiukas' [Fraenkel, 1962, 590], lygiai kaip ir br.
пыл’ук
,
пыл’ана
[DAБМ, No 296] ir t. t. Plg. šios leksemos reikšmių kitas specializacijas: ž. luž.
pile
'žąsiukas', r.
пилюк
'nedidelė pelėda, pelėdikė', ukr.
пилюк
'peslio rūšis', bulg.
пиляк
'vanagas', r. (piet.)
пыля
– šaukiamasis kalakutų žodis [66]. Plg. le.
pilaki
„ančiukai“ < interj.
pili
,
pili
[Horodyska, 60], taip pat tą pačią funkciją turinti interj.
pile
vokiečių tarmėse buvusioje Rytų Prūsijoje [Frischbier, II, 143]. Tolesnis
pili
arealas yra kašubų tarmės, kuriose
pili-pili
taip pat yra kviečiamasis žodis [AJK TW 38]. Taigi lenkų kalboje šis žodis yra paplitęs gerokai plačiau nei anties pavadinimas. Karłowicz [IV, 69, 104-105] pastebi, kad
pili-pili
(
pilu-pilu
) yra paplitęs visoje Lenkijoje. Taip pat plg. kašubų
pila
,
pilka
,
pilątko
,
pilăk
ir kt. „žąsis“ [Suchta IV 272]. Serbų lužičėnų kalbų teritorija diferencijuojama: aukštutiniai lužičėnai turi
pilo
“ančiukas“, žemutiniai lužičėnai
pilo
„žąsiukas“ [SSA II 94]. Polabų kalbose šalia
pailă
(*
pila
) „antis“ yra
pailą
(*
pilę
) „ančiukas“, „žąsiukas“. Taigi baltų-vakarų slavų izoglosa yra gan tiksli, nes ji remiasi ne tik leksine, bet ir semantine bendrybe, nors Trautmano (1923, 217) žodyne yra pateikta tik s.-kr.
pȉle
„viščiukas; višta“. Šalia baltų - vakarų slavų leksinės semantinės bendrybės *
pīli̯ā
ir la.
ple
„antis“, viena vertus, yra estų
pl
„antis“, kita vertus, vakarų slavų kalbos ir tarmės turėjusios kontaktų su vokiečių kalba, kurios Vestfalijos ir Geseno tarmėse yra
pīle
„antis“. Taigi kaip ir kiti baltų ir slavų paukščių pavadinimai yra onomatopėjinės kilmės ir todėl mažėja jų inovaciškumo galimybė.
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 66–67
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas