Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: antis.

Antraštė:

ántis

Reikšmė:

toks paukštis

Straipsnelis:

[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie. ántis – pr. antis ‘ántis’ […]. Lyginama su bažn. sl. ǫty, s. r. uty, r. útka = ‘antis’, su skr. ātiḥ ‘vandeninis paukštis’, su gr. νῆσσα ‘antis’, su s. isl. ǫnd, s. v. a. anut, vok. Ente ir su lo. anas. Latvių kalboje šis ide. žodis yra išnykęs ir buvo pakeistas, kaip bus ir kitais atvejais, skoliniu: anties pavadinimas šiame areale yra pĩle, kuris tikriausiai kildintinas iš vok. ž. pīle (ME III, 231 tt.; EH II, 241). Šis tipas yra ir lietuvių kalboje, kur randame pỹlė, kuris tiek dėl fonetinių, tiek paplitimo (geografinių) motyvų vis dėlto laikytinas kuronizmu (Fraenkel LEW, 589 tt.). Tad latvių kalba šiuo atveju yra aiškiai inovacinė, o lie. ir pr. kalbos išlaikiusios originalią padėtį.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 147

Antraštė:

ántis

Reikšmė:

toks paukštis

Straipsnelis:

Lo. anas, anatis (anitis, Plauto, Cic.) f. Nuo Plauto 5,78 lotynų gramatikai šį žodį kildino iš nāre: Varron L.L. 5, 78, anas a nando; Isid., Or. 12, 7, 51, anas ab assiduitate natandi aptum nomen accepit. Žinoma, gretinimas yra klaidingas. Ide. anties pavadinimas: s. v. a. anut (vok. Ente), lie. antis, gr. νῆσσα-, νᾶσσα (*νατ-yə) ‘antis’, vedų ātiḥ ‘vandens paukštis’. Tai naminės anties pavadinimas, bet jis taip pat žymi ir laukinę antį, t. y. kryklę (Anas platyrhynchas) – naminės rūšies prototipas. Taip pat Col. 8, 15, 1; Pline, 18, 362; Ausone, Epist. 18, 12 taip aptaria: anites[…] crure rubras punico. Iricolor uario pinxit quas pluma colore, collum, columbis aemulas. Išskyrus rum., romaniškas žodis, plg. Meyer-Lübke §439. Žr. anaticula, penelopele.

Šaltinis:

André 1967, 28

Antraštė:

antis

Straipsnelis:

Lie. antis, s. sl. ǫty, r. utka, gr. νῆσσα, lo. anas, gen. anitis ir anatis, s. ang. ened ir t. t. < ide. *anəti-, *n̥̄ti-.

Šaltinis:

Buck 1949, 178

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Pr. antis E 720 ‘pīle’ : lie. ántis, serb. y̏mba, s. v. a. anut, lo. anas ir kt. žr. Walde Pokorny I, 60.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 176

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Pr. antis, lie. ántis, r. útka, s. v. a. anut, lo. anas, -tis, gr. νῆσσα f. ‘antis’, tolimesnis giminaitis s.i. ātíḥ ‘vandens paukštis (Turdus Ginginianus)’ – visi kilę iš ide. *ánət-/n̥̄t-, senesnis *H₂en H₂t-/ H₂n̥H₂t- f. ‘antis’, taigi yra neabejotini ide. prokalbės veldiniai.

Šaltinis:

Euler 1985b, 90

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Pr. antis ‘antis’ siejamas su lie. ántis. Iš slaviškų pavyzdžių minėtini tie, kurie rodo buvusią priklausomybę i kamienui, plg. br. уць, ýцíца, r. ýть, ýтица, ýтя, ýти, ukr. ýтиця, luž. ž. huśica, huśe ir t. t. Germaniški pvz.: s. isl. ǫnd, s. ang. æned, s. v. a. anut, v.v.a. ant, vok. Ente. Dar plg. gr. νῆσσα, s.i. ātí-, ātī, os. āce, accse ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 95–96

Antraštė:

añtis

Straipsnelis:

Toch. A pratsak, B pratsāko ‘krūtinė’ su formomis: loc. sg. A pratskaṃ, B prātsākaine. Jau Schulze, Kleine Schriften (straipsnis pasirodė 1927 m.) 255, išn. 6–7–8, pasiūlė šį žodį lyginti su skr. prátika-, gr. πρόσωπον ‘veidas’. Šis gretinimas tiksliai paaiškinamas kildinant iš ide. *proti̯-ōqᵘ̯-s (nom. sg.), kuris gr. būtų *προσωψ: plg. Van Windekens, Orbis 1970, XIX, 104 tt. (kur nurodoma į Orbis 1966, XV, 440 tt.) su B pratsāko (kuriame -o yra antrinės kilmės, taip pat plg., pvz., B pātro < skr. pātra-) < A *pratsāk (kuris A dialekte davė pratsak). Dėl reikšmės ‘krūtinė’ Schulze nurodo analogijas lie. añtis greta s. v. a. endi ‘kakta’ ir gr. στέρνον ‘krūtinė’ greta s. v. a. stirne ‘kakta’. Kiti A pratsak, B pratsāko aiškinimai atmestini: < ide. *bhrendh- ‘išpūsti’ (Duchesne-Guillemin, BSL XLI (2), 1941, 161); [389] < ide. *pr̥k- (Georgiev, Vopr. Jaz. VI, 1958, 18); lyginimas su saksų pärja ‘chest’ (Bailey, Khot. Texts 1967, VI, 191 atsargiai). Taip pat žr. A ak, B ek ‘akis’, AB yneç ‘aiškiai, akivaizdžiai’ ir A çāku ‘plaukai’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 389–390

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Be abejonės bendraide. kilmės yra pr. antis – lie. ántis (antrinis i-kamienas), r. útka, s. v. a.anut, lo. anas, -tis, gr. νῆσσα ‘t. p.’, toliau s. i. ātíḥ (vandens paukštis Turdus Ginginianus) – iš ide. *ánət-/n̥̄t-, anksčiau *H₂énH₂t-/*H₂n̥H₂t- ‘antis’ [22 išnaša: E. P. Hamp, KZ 1978, XCII, 29tt. …].

Šaltinis:

Euler 1985b, 90

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Remiantis lo. anas, anatis, lie ántis, s. v. a.anut ir kt. galime rekonstruoti pamatinio (pilnojo) balsių kaitos laipsnio kamieno protoide. žodį, reiškiantį ‘vandens paukštis’ – *H₂énH-t-. Vedų ātī́ ‘toks vandens paukštis’ galėtų būti nulinis laipsnis – *H₂n̥H-tíH₂. Panašiai gr. nãssa < *nā-tya kildintinas iš to pat nulinio laipsnio darinio *H₂n̥H-tiH₂.

Šaltinis:

Lindeman 1990a, 19

Antraštė:

añtìs

Reikšmė:

Hemdöffnung an der Brust; Brust, Busen; Ecke am vorderen oberen Teil des Ofens, an der Ofenöffnung; Busentasche; Spreuschuppen

Straipsnelis:

Lie. añtìs, -iẽs f. (3, 4) ‘Hemdöffnung an der Brust; Brust, Busen; Ecke am vorderen oberen Teil des Ofens, an der Ofenöffnung; Busentasche; Spreuschuppen’ (LKŽ I 131), variantas jañtis f., trm. až-añtis, až-uñtis (veikiausia i-kamienas, plg. la. a(i)zuots, -s, trm. ozots, -s), taip pat ē-kamienas antė̃, añtė (la. azaũte, azuõte, trm. ozote) ir, labiausia paplitęs, i̯o-kamienas añtis, -čio m., ùžantis, -čio (la. a(i)zuots, ozots). Pirminė reikšmė buvo ‘priešakinė dalis’ (Būga, RR III 780). Jau nuo seno lie. añtìs lyginimas su lo. antiae ‘capilli demissi in frontem‘, s. v. a. endi, s. isl. enni, air. ētan ‘kakta’, plg. taip pat TB ānte ‘kakta’, loc. sg. ānte ‘an die Front (stellen)’, TA ānt ‘Fläche’. Visi jie yra susiję su het. ḫant- ‘Vorderseite’ bei prielinksniais, kurie kilę iš šio daiktavardžio linksnių: het. ḫanti ‘besonders’, gr. ἄντα, ἀντί, lo. ante, s. i. anti, taip pat lie. ant bei añtginė, antėjaũ, anteĩsiu, su priešdeliu ant-. Rytų baltų reikšmė ‘Brust, Busen’ gali būti sena. Jei het. ḫanza kyla iš *ḫanti (taip Ivanov, Obščeindoevropejskaja, praslavjanskaja i anatolijskaja jazykovye sistemy, Maskva 1965, p. 122, išn. 131), tai jis galėtų būti tiesiogiai lyginamas su lie. añtìs, la. a(i)zuots.

Šaltinis:

Eckert 1970a, 36–40

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Praide. šaknų formas sudarė priebalsio ir ablautinio balsio junginiai, kurie po to tapo vienbalsiais. Pvz., taip

Šaltinis:

Schmalstieg 1973, 12

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

žr. ančiabalis

Šaltinis:

Топоров 1973, 36–37

Antraštė:

añtis

Reikšmė:

Brust (krūtinė)

Straipsnelis:

Baltų kalbų krūtinės (‘Brust’) pavadinimai: a) lie. dial. añtis, -ies, jañtis [10 išn.: Greta egzistuoja ir dažnesnis i̯o kamienas añtis, -čio; taip pat greta i kamieno dažnai pasitaiko ē kamienas antė̃, añtė.] ir la. dial. azuôts, -s, rytų la. ozots, -s ‘Busen’. […] [Dar žr. krūtis]

Šaltinis:

Eckert 1973, 63

Antraštė:

antis

Reikšmė:

Zeitungsente

Straipsnelis:

Lie. antis, la. pīle ‘Zeitungsente’ – reikšminiai skoliniai (Lehnbedeutung) iš vok. Ente.

Šaltinis:

Range 1994, 219

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

žr. pilis

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 51

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Kaip sinkopės slavų kalbose pavyzdys gali būti minimas r. утка ‘antis’ < *ǫtŭka, lie. ántis, palyginti su lo. anas, gen. sg. anatis, cituojamas Arumaa’os (1964: 81), tačiau neminimas jo kaip baltų-slavų sinkopės pavyzdys.

Šaltinis:

Orr 2000b, 32–33

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

Indoeuropiečių prokalbės žodis, reiškęs ‘antį’, paprastai interpretuojamas kaip šakninis daiktavardis *h₂énh₂t-, *anət-, *anh₂t- ir pan. arba kaip t kamienas, kartais rekonstruojamas kaip *h₂ónh₂-t- (plg. Rix 1991), bet dažniausiai kaip *h₂énh₂-t- (gen. sg. *h₂n̥h₂-t-és). [Išnaša 201: Smoczyńskio (2007:17) siūloma ide. kamieno rekonstrukcija *h₂énh₂-ti- remiasi tik dabartinės lietuvių forma ántis (i kamienas). M. de Vaanas rekonstruoja *h₂énh₂-ti- be jokių komentarų (2008: 41). […] Griepentrogo (1995: 299 iš išn. 21) rekonstruojamų formų *anh₂t- ir *n̥h₂tih₂ morfologinė struktūra nėra aiški.] Rekonstruoti laringalus reikalauja keletas faktorių ir tokiu atveju šakninio daiktavardžio rekonstrukcija *h₂énh₂t- tampa mažiau patraukli dėl sudėtingos šaknies galo priebalsių samplaikos *-nh₂t-. Tačiau ir interpretuojant šį daiktavardį kaip t kamieną, išsprendžiama tik dalis problemų, nes nei pačios šaknies, nei pirminė viso vedinio reikšmė nėra aiški, be to, šaknies struktūra C₁e(R)C₁ yra ypač reta. Žodis skirtingai vystėsi atskirose indoeuropiečių kalbų šakose. […] *h₂énh₂t- galėjo dėsningai išriedėti iki paliudytų formų, plg. lo. anat-, lie. ántis, pr. antis, s. sl. ǫty, s. isl. ǫnd, s. v. a. anut, s. ang. æned etc. Tačiau *h₂énh₂t- kaži ar buvo seniausia ide.pamatinio žodžio forma. Dažniausiai siūloma rekonstrukcija *h₂énh₂-t- / *h₂n̥h₂-t-és yra problemiška, nes yra sunkiai suderinama su įprasta ablauto sistema, aprašoma Schindlerio (1975). […] Pirmine forma galima būtų laikyti akrostatinį t kamieną *h₂ónh₂-t- / *h₂énh₂-t-. […] Germanų, baltų ir slavų kalbų refleksai gali būti išvesti iš daiktavardžio su kamienu *h₂ónh₂-t- ir kilnojamuoju kirčiu. Stiprųjį kamieną *h₂ónh₂-t- liudytų baltų ir slavų kalbų formos, o kilnojamąjį kirtį – Vernerio dėsnio refleksai germanų kalbose. […] Daiktavardis galėjęs būti padarytas iš veiksmažodinės šaknies, reiškusios ką nors panašaus į ‘plaukti’ ar ‘krypuoti’. Kai t kamienas *h₂ónh₂-t- / *h₂énh₂-t- buvęs reinterpretuotas kaip šakninis daiktavardis *h₂ónh₂t- / *h₂n̥h₂t-ʹ, pirminė veiksmo pavadinimo reikšmė galėjo būti pakeista į veikėjo reikšmę.

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 92–97

Antraštė:

ántis

Straipsnelis:

žr. samtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 100–104