Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: rūkti, šliurpė, Kirkšnovė, šakaliai, švašva, vara, liepsna, nei, pro, skurdus, žeberklas, atsainus, pylė, gaurai, lįsti, šermoti, prieminia, paliepė, klepus, gaudinti, būj, žeblioti, šmėkla, prymenė, kardintis, skalūnas, gludė, žiuriutės, gūbrys.

Rezultatai

Antraštė:: rūkti
Reikšmė:: staugti (?)
Straipsnelis:: Oset. ryxyn|ruxun ‘staugti, riaumoti’; paprastai apie elnius rujos metu; taip pat vartojamas kalbant apie lokį, jautį ir netgi apie žmogų. Kildintinas iš *ruk(h)- ‘staugti, riaumoti’. Daugelis atitikmenų slavų, baltų ir germanų kalbose: slov. rûk ‘elnių riaumojimas rujos metu’, s. sl. rykati, r. рыкать ‘staugti, riaumoti’, рюхать (Sibiro) = ‘riaumoti’ (apie elnią) (Даль IV 123) ‘staugti, riaumoti; kriuksėti’, рохоть ‘knarkti, kriuksėti’, lie. rūkti, la. rùkt ‘riaumoti, staugti’, s. v. a. rūhin ‘riaumojimas; staugimas’, rohōn ‘riaumoti, staugti’, vok. röchen ‘staugti, riaumoti; kriuksėti’. Kamienas *ruk-, *rukh- turi garsus pamėgdžiojančią ide. šaknį *reu-, *ru-, kuri atpažįstama s. i. ruvati, rauti ‘staugti, riaumoti’, s. sl. ruti, rjuti, r. ребеть ir pan. (Pokorny 867–868). Slavų kalbose, kaip ir osetinų, veiksmažodis specialiai vartojamas elnių riaumojimui rujos metu nusakyti ir vartojamas taip pat mėnesiui (rugsėjui) pavadinti: рюень, ревун, за-рев, žr. apie tai prie ruxæn.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 448

Antraštė:: rùkti
Straipsnelis:: Toch. A, B ruk- ‘liesėti’ atitinka lie. rùkti ‘съеживаться, сжиматься’, la. ŗukt ‘trauktis’ [Krause W., Thomas W. Tocharisches Elementarbuch. Bd. I. Grammatik. Heidelberg, 1964, S. 58] ‘mažėti’, ‘siaurėti’, ‘smulkėti’, ŗukums ‘sumažinta, smailėjanti ar siaurėjanti dalis (kojinės ar bato)’, ŗukt ŗu kumā (figura etymologica) ‘smarkiai siaurinti’ (aliteracija saŗuks ŗuku ŗukumā BW 719), ŗaukt ‘siaurinti, traukti’, rauktiês ‘trauktis, mažėti’, dienas raucas ‘dienos trumpėją’, saŗaukt ‘trauktis’, saŗukt ‘siaurėti’, kad tu sa saŗuktu ‘kad tu suruktum’ [K. Mṻlenbacha Latviešu valodas vārdnīca /.../ III sējums. Rīgā, 1927–1929. L. 587–588, 725–726; Endzelīns J. un Hauzenberga E. Papīldinājumi un labojumi K. Mülenbacha Latviešu valodas vārdnīcai. XV burtnīca. Rīgā, L. 394, 445]
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 57

Antraštė:: rùkti
Straipsnelis:: Machekas (Machek2 583) sl. *strukъ/*strǫkъ ‘stiebas, ankštis’ (r., ukr. струк, s.-kr. стру̑к, č., slovk. struk, a. luž. truk, bulg. стрьк, slov. strok) [23] gretina su lie. runkù, rùkti ‘raukšlėtis, susigūžti, susitraukti’ (šios lie, leksemoms Machekas rekonstruoja šaknį *roukos, su s-mobile). [24] ... [25] ... [26]. Mes manome, kad pirminė sl. leksemos *struk/*strǫkъ reikšmė buvusi ‘kas nors išsipūtęs, išsigimęs, raukšlė’ ir ji kilusi iš ide. *sreu- ‘tekėti, srūti’, t. y. sl. *strukъ < *srukъ < *sreu- +k-.
Šaltinis:: Куркина 1975 (1977), 23–27

Antraštė:: rùkti
Straipsnelis:: Toch. AB ruk- ‘liesėti’ part. praet. formoje A ruko, B rukau. Šis veiksmažodis aiškiai atitinka lie. rùkti ’(einzusammen)schrumpfen, runzelig werden’, la. ŗukt ‘einschrumpfen, faltig werden, sich zusammenziehen’ (Kr.-Th. Elem. I (1960) 58), vadinasi, turime akivaizdžią tocharų-baltų paralelę.
Šaltinis:: Windekens 1976, 409

Antraštė:: rùkti
Straipsnelis:: [Jeigu leksemoje galime įžvelgti morfologinio archaizmo pėdsakų arba pastaroji turi etimologinių atitikmenų giminiškose kalbose, tai tokios lyties infiksas be abejo yra žilos senovės dalykas. Iš tokių etimologinių atitikmenų minėtini:] Lie. runkù : s. i. luñcita-.
Šaltinis:: Puhvel 1960, 29

Antraštė:: rū́kti
Straipsnelis:: Gr. ὠρύομαι ‘riaumoti, staugti’. Sena šaknis, kuri galbūt remiasi ekspresyvia užkimusio šauksmo imitacija: veiksmažodžių reikšmės ir formos labai artimos s. i. ráuti ir tematiniam ruváti ‘riaumoti, staugti’ bei s. sl. rovǫ, ‘t. p.’. Vardažodinės formos: lo. rūmor ‘viešas, visuomeninis gandas’ ir rauis ‘užkimimas’, kurie geriau tinka reikšmės požiūriu. Išskyrus graikus, taip pat turimos formos su gomuriniu: sonorinis yra lo. rūgiō, plg. ἐρεύγομαι, duslusis yra r. rykáti ‘riaumoti’, lie. rū́kti. Pokorny 867 ir toliau. Pažymėtina protetinio balsio tembro pasikeitimas, priklausantis nuo tolimesnio vokalizmo: ἐρεύγομαι, bet ὠρυγ-. Kai dėl kiekybės žodyje ὠρύομαι, daugumą aiškinimų yra nurodęs Friskas, kuris savo ruožtu siūlo čia įžvelgti ekspresyvinį pailginimą (s. u.). Ar gal žodžio pradžiai suponuotinas *ə1r-, o žodžio pradžiai ὠρ- – *o-ə1r-?
Šaltinis:: Chantraine DEG, 1305

Antraštė:: rū́kti
Reikšmė:: mauroti, baubti
Straipsnelis:: [Recenzuojamas Latviešu valodas dialektu atlants, Leksika, 1999, Rīga] Lie. rū́kti ‘mauroti, baubti’ (dar plg. lie. tarm. riū̃kti ‘t. p.’) gretintina su la. rūkt, kuris reiškia perkūno dundėjimą, ir nepakanka nurodyti lie. rūkti.
Šaltinis:: Urbutis 2000e, 257