Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: raibas, drimba, drimbla.

Antraštė:

ráibas

Straipsnelis:

Sl. rębь ‘kurapka arba jerubė’. Kurapkos/jerubės pavadinimas metaforiškai galėjo būti perkeltas bet kuriam paukščiui, taip pat ir lie. raibas vartojamas kaip paukščio epitetas. [107] Baltiškas ekvivalentas yra nelauktas: lie. rai̇̃bas, ráibas (iš kur trm. raivas, rai̇̃mas, ráimas – paukščių epitetai), la. ràibs, pr. roaban. Dėl ai šie žodžiai paskutiniu metu buvo visiškai atskirti nuo rębь, tačiau susieti su air. riābach ‘gesprenkelt’ bei su vok. Reh ‘ožkytė’ etc. (tačiau ožkytė ne tokios spalvos!). Vis dėlto ne tik konsonantine struktūra, bet ir reikšme žodžiai raibas bei rjaboj yra tiek artimi vienas kitam, kad jų negalima atskirti. Jų ryšį reikia suprasti taip: baltiški žodžiai medžiotojų tikriausiai kaip terminus technicus buvo pasiskolinti iš rusų kalbos. Rusų ja negalėjo toks, koks yra, būti priimtas į baltų balsių sistemą ir metatezės keliu buvo pakeistas į ai ? [108]. Lie. rei̇̃bti ir la. rèibt man galva reibst; vakar dzēru, šuodien reibst ‘vakar gėriau, šiandien blogai jaučiuosi’, lyginant su raibas, šiose kalbose yra pasikeitęs pagal abliautą. Endzelynas pritarė Personui, kuris juos laikė giminiškais su v. v. a. rīben ‘sich drehen, wenden’. Mums atrodo, kad šių veiksmažodžių nereikia atskirti nuo raibas bei raibs ir kad Zubatas buvo teisus.

Šaltinis:

Machek 1951, 107–109

Antraštė:

ráibas

Straipsnelis:

K. Gutšmito (in: ZfSl 1978, 8 d. 23, S. 675) nuomone, br. ройба yra skolinys iš lie. ráibas, raibas ‘brunt (scheckig)’, nors jam br. ir lie. leksemų santykis lieka neaiškus, o ir br. žodžio turinys nežinomas tiksliai. Mano galva br. ройба ir forma, ir reikšme atitinka la. raiba resp. raibe ‘marga skara apsisupti, apsivynioti’.

Šaltinis:

Rūķe-Draviņa 1981, 555

Antraštė:

ráibas

Straipsnelis:

S. air. ríab f. ‘koloritas, margas brūkšnys, brūkšnys’, acc. réib. Vedinys riabach ‘margas, brūkšniuotas’, glosa ‘fuscus’. Zupitra, KZ XXXVI 67 ir Pok. 859, kildina iš *rei-bho- ir siūlo gretinimą su lie. rai̇̃bas [!] iš *roi-bho-. Tačiau, pirma, žodis taip pat rašomas sriab, acc. sreib, o, antra, jis turi dubletą reo. Šiomis sąlygomis negalima atstatyti prototipo, kuris duotų priimtiną etimologiją. Be to, žinoma, kad spalvų pavadinimai rodo dažnus atsinaujinimus. Pokorny 857 sugretina su réo, lo. rīma ‘plyšys’, s. ang. raw ‘serija’. Tik hipotezė.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, r25

Antraštė:

ráibas

Straipsnelis:

žr. ribėti

Šaltinis:

Antraštė:

rai̇̃bas

Straipsnelis:

roaban E. 467 ‘dryžuotas, gestreift’: lie. rai̇̃bas, s. air. riabach ‘gesprenkelt’, la. ràibs, ukr. рибый ‘raibas’ (taip Burda KSB VI 398) ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 346.

Šaltinis:

Endzelīns DI, 296

Antraštė:

rai̇̃bas

Straipsnelis:

Kas liečia dviejų ženklų (oa ir o) vartojimą Elbingo žodynėlyje, tai lingvistai nepastebėjo reguliarumo. Vis dėlto tam tikrą reguliarumą galima pastebėti: dėl oa (kuris vartojamas tik žodžio viduryje ir, atrodo, kai kirčiuotas) galima išskirti tris atvejus. Jis gali reikšti: 2) cirkumfleksiniame diftonge pailgėjusį garsą (kuris atitinka lie. a =la. a) pr. roaban ‘gestreoft’ E 467 < *roaiban = lie. rai̇̃bas

Šaltinis:

Mažiulis 1965, 54

Antraštė:

rai̇̃bas

Straipsnelis:

Lie. rai̇̃bas turi tą pačią spalvos priesagą kaip ir lo. albus (lie. rai̇̃bas < *roi-bho-). Kiti lie. rai̇̃bas giminaičiai darybiškai laikytini kvazi (neveikiamaisiais) dalyviais: raivas < *roi-u̯o-, ráinas/rai̇̃nas < *rō̆i-no-, rai̇̃mas < *roi-mo-.

Šaltinis:

Hamp 1982c, 190

Antraštė:

ráibas

Straipsnelis:

Labialinis uždarumos priebalsis atrodo dingęs lytyse: ráinas (3) ‘bunt’ (ir rai̇̃nas [4]), la. rains ‘rainas’, plg. lie. ráibas (arba rai̇̃bas), la. raibs, ukr. ribyj ‘bunt’ (žr. Fraenkel LEW 686, Pokorny IEW 859): bl.-sl. *raib-na-s.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 194

Antraštė:

raibas

Straipsnelis:

Gretinimo ukr. ribyj ‘пёстрый’ su lie. rai̇̃bas ‘рябой, пёстрый’, la. ràibs ‘пёстрый’, pr. roaban ‘dryžas’ yra senosios etimologijos teisingumo patvirtinimas.

Šaltinis:

Безлай 1977, 16

Antraštė:

ráibas

Straipsnelis:

[Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. ráibas, la. ràibs ‘margas’, pr. roaban (< *rāiban) ‘dryžiuotai’, ukr. ribyj ‘margas’, s. air. riabach (< *reib-āko-) ‘pilkas, raibas’, šv. ripa ‘baltasis tetervinas’. Jam giminiški yra lie. ráivas (-à), reivas (-a), ráimas (-à), rainas/raĩnas (-à). Jų daryba nėra aiški. V. Mažiulis (PKEŽ IV 30t.) mano, kad jie padaryti iš ide. veiksmažodžio *urei- ‘suk(io)ti(s)’. Tuo tarpu Ericas P. Hampas (1982, 190tt.) kildina juos iš judėjimo veiksmažodžio *rē̆i-. Be to, jis susiejo lie. rainas/raĩnas (-à) su sl. rano ‘anksti’, o kartu ir su lie. ráivas (-à), ir su alb. re, reja ‘debesis’, lie. ráimas (-à) – su alb. i rimtë ‘žalias’.

Šaltinis:

Ambrazas 2008, 34–35

Antraštė:

raĩbas

Reikšmė:

grey-spotted

Straipsnelis:

[Aptariami ide. dariniai su priesaga *-bʰo-. Spalvas reiškiantys būdvardžiai:] *roi̯-bʰo- ‘striped, spotted’: lie. raĩbas ‘grey-spotted’, pr. roaba ‘striped’ ~ lie. raĩnas ‘grey-spotted, striped’, s. ang. rāha, ræge ‘roe-deer’.

Šaltinis:

Hyllested 2009, 203

Antraštė:

ráĩbas

Straipsnelis:

Lie. raĩbas, ráibas, la. ràibs ‘margas, keršas’, pr. roaban ‘dryžuotas’, lie raĩbti ir reĩbti ‘raibti, mirguliuoti’, la. rèibt ‘svaigti’, lie. rìbti, rimbù ‘mirgėti’ ir galbūt v. air. ríab f. ‘dryžis, juosta, ruožas’ < *rei̯bʰā-, ríabach ‘dryžuotas’ < *rēbāko-, greta lie. raĩmas, ráimas ‘raibas’, lie. raĩnas, ráinas, raĩvas ‘raibas’. Plg. Fraenkel LEW 686.

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 97–98

Antraštė:

raĩbas

Reikšmė:

lāsains; svītrains (par putniem)

Straipsnelis:

žr. ribti

Šaltinis:

Laumane 2001, 69