Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: raudoti.

Antraštė:

raudoti

Straipsnelis:

Lie. raudoti, la. raudāt, s. v. a. riozan, v. v. a. riezen (s. ang. rēotan retai ‘verkšlenti’, dažn. ‘raudoti’), s. i., av. rud-, gimin. lo. rūdere ‘riaumoti’, s. isl. rauta ‘t. p.’, visi kilę iš ide. *reud-, prailginto paprastos *reu-, matomos v., reišk. ‘staugti’, ‘riaumoti’ ir pan., varianto, galbūt pamėgdž. kilmės.

Šaltinis:

Buck 1949, 1129

Antraštė:

raudóti

Straipsnelis:

Germ. reut-a- ‘verkti, weinen (bendriausia reikšmė ‘baubti, riaumoti, brüllen’) [s. isl. tik praes. rióta ‘dusliai skambėti’, s. šv. riuta ‘baubti, mykti’, s. ang. rēotan ‘verkti’, s. v. a. riozan ‘staugti, kaukti, verkti, liūdėti’] [380], kuris yra garsažodinės kilmės (reud-), galime lyginti su lo. rudō, -ere ‘rėkti, bliauti (ypač apie asilą)’, lie. ráudu, -óti, s. lie. atemat. raumi ‘verkiu, žliumbti’, s. sl. rydajǫ, rydati ‘t. p.’, s. i. róditi (atem.) ‘rauda, aimanuoja’. Pamatas reu- slypi: lo. rūmor, -ōris ‘triukšmas, šurmulys, gandas’, germ.: s. isl. rýmr ‘staugimas, triukšmas’, s. baž. sl. rovǫ, ruti ‘baubti, mykti’, gr. ὠρῡ́μαι ‘baubiu, dejuoju’, s. i. ráuti, ruváti ‘mykia, staugia, rėkia’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 380–381

Antraštė:

raudóti

Straipsnelis:

[Rekonstruojama baltų-slavų veiksmažodžių grupė, kuriai būdingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas -ā-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-i- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-n̥t(i) arba *-r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu, kaip bendraties kamieno charakteristika:] Lie. raudóti ‘weep’ (plg. s. lie. atem. prez. ráumi), la. raûdât ‘cry, weep’ (trm. dgs. 1 a. raûdim, dgs. 1 a. raûdit). Siūloma rekonstruoti šių veiksmažodžių bendrą baltų-slavų paradigmą bendr. aor.-inf. *r(a)ud-ā- : prez. *raud-m(a)i / *raud-i-me, kuris yra aiškiai kilęs iš ide. atematinio prezenso (plg. s. i. róditi/rudánti ‘weep’, lo. rudere ‘cry out, bray’, rūdere, s. ang. rēotan, s. v. a. riozan ‘weep’). Sl. iterat. rydati, rydajǫ ‘weep, lament’, atrodo, reikalauja pamato *rud-.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 186–188

Antraštė:

raudóti

Straipsnelis:

[Aptariama Winterio dėsnio svarba baltų ir slavų etimologijos studijoms. Dar neaišku, ar Winterio dėsnis veikė prieš ide. *‑dH‑ grupę. Pvz.:] lie. raudóti ‘weep’, sl. *rydati ‘weep, wail’ kilo iš šaknies *reudH- ‘schreien, weinen’.

Šaltinis:

Young 2008a, 206

Antraštė:

raudóti

Straipsnelis:

žr. rauda

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 72–73