Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rauti, lekus, pastas, žibirklas, šakutė, maka, krūtis, gairė, vanoti, baugus, bobą mušti, drebezos, drebėznos, algininkas, šaltinis, pasijos, guogas, budrus, gaugaras, kygždinti, viešpatis, dumšlė, kautas, bridnus, jupikas, pagalbininkas, šiubinbrolis, nėščias, trėkti.

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

S. air. ruam ‘kastuvėlis, kastuvas’. Žodis ruam yra abejotinos etimologijos. Žinoma, galima priimti giminystę su lo. ruō, rūtus, rutrum, rutellum (žr. Ernout-Meillet ruō), s. isl. rýja, ruota ‘nukirpti (avino) vilną’, s. saksų rûwi f. ‘neišdirbta oda’ ir ypač su lie. ráuju, ráuti, s. sl. ryjǫ, ryti ‘rausti’ ir runo ‘vilna’, JF XXXIII 253, Rc XXXIV 146, Specht KZ LXVIII 125 ir Pok. 868. O'Rahilly atvirkščiai, Celtica I [R48] 364–365 [vietoj pamatinio *reu- rekonstruoja senąjį *rōm, pagal jį, pasiskolintą iš britų formų su ilgu ō iš ā, t. y. iš kamieno *rāmo- arba *rāmio (> valų rhaw f. ‘id.’. žr. rá-). Žodžio rómar ‘kasimas’ priesaga būtų ar- ‘auginti’].

Šaltinis:

Vendryes LEJA, r48–r49

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

Toch. A räp-, rāp-, B rāp- ‘kasti, rausti, arti’ su formomis: A inf. rpātsi, praet. act. rāp-, B praes. act. rapanaṃ, inf. rāpatsi. Šis vieksmažodis kilo iš ide. *reu̯ (räp-), *rōu̯ (rāp-: A yra preterito kamienas) ir yra giminiškas su s. sl. ryją ‘kasti, rausti’, rъvą ‘atplėšti, išrauti’, rovъ ‘duobė’, lie. ráuju; taip pat žr. toch. A ru-, rwā-, B ru- ‘atplėšti, išrauti’. Akivaizdus semantinis atitikimas su (baltų ir) slavų kalbų žodžiais. Aiškiai reikia atmesti giminystę su lo. rumpere ‘stipriai daužyti’ (Poucha, Arch. Or. 2 (1930) 315 ir toliau).

Šaltinis:

Windekens 1976, 403

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

Toch. AB ru- ‘plėšti, rauti’ su formomis: A inf. rwātsi, B adj. v. I f. Pl. ruwāllona-. Šis veiksmažodis kilęs iš ide. *reu- arba *ru- ir giminiškas su s. isl. rȳja ‘kedenti vilną’, lie. ráuju, s. sl. rъvą ‘rauti, plėšti’. Taip pat žr. toch. A räp-, rāp- ‘kasti, rauti, arti’. Plg. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 527.

Šaltinis:

Windekens 1976, 408

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

r. runó ‘vilna’ (s.-kr. rúno, ide. *róu̯-no- iš šaknies *reu̯h-, kurią turi lie. ráuti, Pokorny IEW 868), la. raũnas laiks ‘Brunszeit, poravimosi (rujos) laikas’ (su ilgojo balsių kaitos laipsnio kirčių, ide. *rṓu̯-nah₂, plg. ved. ráuti ‘riaumoja’ [...] [192] *róu̯no- lytyse sl. *runó ‘vilna’ (r. runó, s.-kr. rúno) iš šaknies *reu̯h- ‘rauti’ (‘abreißen, rupfen’), kurią turi lo. ruō, s. isl. rýja, lie. ráuti, s. sl. rъvati (Pokorny IEW 868, Vaillant Gramm. comp. IV 583).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 192

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

Germ. reuf-a- ‘(iš)plėšti, (su)draskyti, (iš)rauti, reinen’ (s. isl. riúfa ‘t. p.; sulaužyti, sugriauti, suardyti’, s. šv. riuva ‘sulaužyti’ [378], s. ang. tik Partizip Perfekti Passivi rifen ‘sulaužytas’) aiškiausiai galime sieti su vienu lo. v., pamatuotu reup- ‘zerbrechen, reißen’, plg. lo. rumpō, -ere ‘zerbrechen, reißen, aufbrechen’, s. i. rúpyati ‘baisiai skauda’, kauz. ‘teikia skausmą, atlaužia, nulaužia’. Galime manyti, kad šaknis reu- ‘reißen, rupfen’ slypinti: germ. rýja ‘pešti avių vilną’, lie. rauju, -ti, praet. róviau ‘traukti su šaknimis, ištraukti, išplėšti, pešti, pešioti’, s. sl. urъvati ‘atitrūkti, nutrūkti’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 378–379

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

Toch. AB šaknis ru- ‘herausreiszen’, esanti toch. A žodyje rwātsi (inf.) bei B žodyje ruwāllona (v. būdvardis) ir iki šiol nepaaiškinta, aiškiai atitinka s. isl. rȳja ‘den Schafen die Wolle ausreiszen’, lie. ráuju, ráuti ‘ausreiszen, ausjäten’, s. sl. rъ́vą ‘reisze aus, jäte aus’ ir t. t., kuriems reikia iškelti ide. *reu- ir t. t. Toch. A rwātsi bei B ruwāllona taip pat galima rekonstruoti ide. *ru- kaip ir ide. *reu- (su *e > *ä ir atvirame skiemenyje iškritusiu). Reikia skirti toch. AB ru- ‘herausreiszen’ nuo AB ru- ‘öffnen’, kurio aiškinimas bus pateiktas kitur.

Šaltinis:

Windekens 1970, 527

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

žr. rubinti

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 22

Antraštė:

ráuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Jeigu ide. *eu > *au prieš balsius ir *eu > *i̯au prieš priebalsius, pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir/ arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Siūloma hipotezė: pamatinio laipsnio prezensas (III asm. ˚au̯-e-ti arba ˚ā́u-i̯e-ti būna kartu su nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienu (bendratis ˚ū́-tei-; aor. ˚uu̯-ā-?). Ją patvirtina: lie. ráuti, ráuja, róvė, la. raût, raûju, râvu (ē) ‘t. p.’; sl. *ry̋ti, *ry̋jǫ AP a ‘dig, root’ (s. sl. ryti, ryjǫ, s.-kr. rȉti, rȉjēm, r. ryt̕, róju, *rъva̋ti, *rъvǫ AP c ‘tear’ (bžn. sl. rъvati, rъvǫ, s.-kr. r̀vati, r̀vēm, r. rvat̕, rvu). Ide. prez. *réuh₂/₃-ti / *ruh₂/₃-énti (LIV, 510): toch. B prez. V rwātär, toch. A inf. rwātsi ‘pull out’; lo. ruō, -ere ‘tear, pull out’; s. norv. rýja ‘tear out wool’; s. i. subj. rávat ‘wound’? (rav(ⁱ) – reta, plg. Narten 1964, 224f.). Visos sl. formos turi nulinį šaknies laipsnį; *ry̋jǫ – greičiausiai bendraties inovacija. Galime rekonstruoti bl.-sl. bendratį *rū́-tei- (*ruH-téi-). Bl.-sl. paradigma turėjo pamatinio laipsnio formą. Sl. *rъvǫ – netiesiogė tematinio prezenso *reuH-e/o- tąsa. Sl. *ry̋ti, greta *rъva̋ti – ko gero, paradigminio skilimo rezultatas su įvestu nulinio laipsnio prezensu (*ruu̯-e-) ir *rū-ti bendratyje.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 201–207