Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
rejà
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюme Ю. Словарь балт. в. сл. яз. Л., 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje :] reja (p. 33) ‘jauja’: 1611 – lie. rejà (Fraenkel, Litauisches etym. Wört., p. 716).
Šaltinis:
Safarewicz 1983, 350
Antraštė:
rejà
Reikšmė:
klojimas; jauja
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. рэ́я, ре́я ‘jauja’ Nosovičius СБН 562, Karskis Б 131; r. trm. рей, ре́я ‘jauja (kluonas)’ Dalis ТС IV 90 (šis tikriausiai paskolintas tiesiai iš estų re(h)i, re(h)e); le. trm. reja ‘klojimas; jauja (su kluonu)’ SJP V 503 (ir sen. dokumentų reia, ryia ir pan., žr. Jablonskis LŽ 130, 287–289, 352); dar plg. rytpr. vok. Rje (Rge) ‘kluonas, jauja’ Frišbyras PW II 227. Iš lie. rejà (žem.), rijà (ret.; plg. ir la. rija) ‘klojimas; jauja’ (tai labiausiai tikra dėl lenkų kalbos, ypač sen. Lietuvos dokumentų); lie. (ir la.) žodis savo ruožtu yra suomiškos kilmės. Žr. ME III 523, Fasmeris REW II 507 (plg. ir 521), Frenkelis LEW 716.
Šaltinis:
Urbutis 1969b, 150–151

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas