Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: retas, skobas, šižti, dvynas, kernezas, kemsti, pabalandis, žyčyti, gerviauogė, gerbus, mir̃šti, verksmas.

Antraštė:

rẽtas

Reikšmė:

rzadki

Straipsnelis:

žr. kraipùs

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 35–37

Antraštė:

rẽtas

Straipsnelis:

S. sl. рѣ-дъ-къ ‘retas’; be antrinės priesagos -к- padaryti s. sl. по рѣ-д-оу ‘retai’ ir r. trm. pe-дь ‘ko nors reto, skysto būsena’. Giminiškos ide. formos : lie. rẽtas, rėtis ‘sietas’, lo. rē-te ‘tinklas’ – su d/t kaita. Giminiškose latvių kalbos formose pastebėta d/n kaita : rę̄-d-s = rę̄-n-s ‘retas’. Paprasta veiksmažodinė šaknis (be priesagos *-d-) išliko lie. yr-ù, i̇̀r-ti.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 136

Antraštė:

rẽtas

Straipsnelis:

Aptariant ide. *ar-t- (: *ar- ‘(pri)jungti’) ir jo vedinius, įvardijančius erdvės pertvarkymus [153] reikia turėti galvoje, kad akcentuojant skaldymąsi, dalinimąsi, pusiausvyrą palaikanti jungimosi idėja gali nublankti, ir tada atsiranda atskirtinumo, priešiškumo, apribojimo reikšmės (plg. lo. artus ‘siauras, stangrus, šykštus, žiaurus’ – kai lo. artiō, artō ‘stipriai suspausti, susiaurinti’). Susiskaidymo (‘retumo’, išretėjimo), irimo aspektai iškyla į pirmą planą lo. rārus ‘retas’ (plg. lo. artus ‘tankus’), lie. rẽtas, retė́ti, la. ręns, sl. *rědъk-, gr. ἀραιός ‘plonas’, toch. A ārts, B arts ‘kiekvienas’ (‘atsiskyręs’?) bei v.: s. i. árdati, r̥dáti ‘ištirpti, išsiskirti’, lie. i̇̀rti, sl. *оriti.

Šaltinis:

Топоров 1979 (1981), 153–154

Antraštė:

rẽtas

Straipsnelis:

[publikuojamas darbas, rengtas apie 1873, kuriame kitaip aiškinama prūsų leksika, pateikta Nesselmano „Thesaurus linguae prussicae“] Su lie. rẽtas, rė́tas ‘Bastsieb, ein Netzbeutel’ gretintinas pr. baytan, kuris skaitytinas kaip Raytan (Nom. *raytas).

Šaltinis:

Matzenauer 2003, 45-46

Antraštė:

rė́tas

Straipsnelis:

žr. retas

Šaltinis:

Matzenauer 2003, 45-46

Antraštė:

rẽtas

Reikšmė:

редкий

Straipsnelis:

žr. retis

Šaltinis:

Непокупный 1972, 104–105