Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ribėti, briedgauris, kirkė, žagsėti, juostas, kliokti, kinivarpa, grumtynės, ciba, kadagynas, skrabti, žeberklai.

Rezultatai

Antraštė:: ribė́ti
Straipsnelis:: F. Bazlajus (Bezlaj F. Etyma slov, 156; Idem: Slov. jez. v luči leksikolog. ‘Radovi XXXV. Odjeljenje društvenik nauka’, knj. 12, 1969, 96) slov. leksemą ríbast ‘dryžuotas, rainas’ lygina su lie. ráibas ‘margas’, la. ràibs ‘t.p.’, pr. roaban ‘t.p.’ bei rekonstruoja pirminę šaknį *rei̯-/*roi̯- + pries. *-bho-. Tikslesni atitikmenys yra lie. ribė́ti ‘mirgėti, tviskėti, žaižaruoti’, ri̇̀bti ‘mirgėti’, ri̇̀ba ‘šviesi juosta miške’ turintys redukuotą šaknies balsį. Galbūt giminiškais galime laikyti r. trm. púбать ‘dažnai mirksėti’, púбуши ‘skarmalai’. Ukr. ribyj taikytas dar viena paralele čia aptartiems žodžiams turi būti atmestas, nes ukr. leksemos i < ě.
Šaltinis:: Куркина 1971 (1973) b, 90

Antraštė:: ribė́ti
Reikšmė:: mirgėti, mirguliuoti; raibuliuoti, virpėti; mirgant žibėti, tviskėti; raibti (apie akis); daugeliui knibždėti
Straipsnelis:: Aptariamasis veiksmažodis greičiausiai yra kilęs iš šaknies ide. *u̯er- / *u̯r̥- ‘sukti, lenkti’ + *-ei- / *-i- + -b-. Šakninių veiksmažodžių su finalės plėtikliu -b- (ir kitais šaknies centro apofonijos laipsniais) yra tik lietuvių ir latvių kalbose. Slavų kalbose yra išvestinių šios šaknies žodžių. Taigi plėtiklis -b- būtų bendras baltams ir slavams (galbūt ir germanams, plg. air. ríabach ‘dėmėtas’).
Šaltinis:: Jakulis 2004, 154; 244