Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: rieti, vilgšnas, stoti, dangiškas, kutrus, nulėgti, grobti, audoti, gervuogė, gąstauti, aure, rauda, broga, dusė, bujoti, kekutis, želmuo, maitėlis, šlaknoti, dėtas, kalpa, sėmenys, skęsti, siekti, gauti, gauja, govė.

Rezultatai

Antraštė:: ri̇́eti
Reikšmė:: keikti
Straipsnelis:: Oset. ræjyn : ræjd|ræjun : ræjd ‘loti’. Kilęs iš iranėnų *ra-, ide. *lā-, *lē-, *rē- ‘loti; vambyti, verkti’ ir kt. garsažodinės kilmės (Pokorny 650), kurdų reyin ‘loti, lojimas’, av. raya- junginyje gāθro-rayant ‘vambijantis (rayant-) šventuosius himnus (gāθra-) (apie eretikus)’, s. i rā-, rāyati ‘amsėti, loti, vambryti’, r. (trm.) рай ‘triukšmas’ раять ‘triukšmauti; apskelbti’, s. sl. lajati, r. лаять, lie. ri̇́eti ‘keikti’, la. riêt ‘loti; kąsti’, lie. lóti, la. lãt ‘loti’, alb. l'eh, arm. lam ‘verkiu’ ai. liim ‘keikiu, kaltinu’, het. sar-lami ‘sušunku’ (?).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ II, 371

Antraštė:: ríeti
Straipsnelis:: Alb. rëndë (i), randë(i) ‘sunkus, svarus’, rëndój ‘apsunkinti’, randesë f. ‘mokestis’. Nei iš lo. grandis (G. Meyer), nei artimas giminaitis lie. ríeju, ríeti ‘sukrauti krūveles’, bet greičiau iš gr. ἀείρω [78]. αἴρω ‘sukelti’, lie. sveriù, s. v. a. swāri, swār ‘svarus, sunkus’ grupės (Barić), jei tai nėra rënë, ranë ‘kritęs’ vedinys, plg. atvirkščią lo. levis ‘lengvas’ ir levare ‘sukelti’ evoliuciją. Tokį požiūrį į rëndë gintų të rëndë-t ‘išnykimas, apalpimas, nusilpimas’, kurį galima palyginti su vok. Fallsucht ‘epilepsija’ (fallen ‘kristi’), it. mal caduco (cadare) ir t.t. Barićo etimologija mums atrodo gerokai patikimesnė.
Šaltinis:: Çabej 1965c, 52–54 (78–79)

Antraštė:: ri̇́eti
Straipsnelis:: Kai kuriais atvejais N. S. Čemodanovo knygoje (Место герм. яз. среди других иде. языков, Сравн. грамм. герм. яз. М., 1962, 19–113) pateikiami akivaizdūs atitikmenys, tapatūs ir reikšme, ir forma, vargiai begali būti laikomi patikimais įrodymais, kad lingvistiniai bl. ir germ. santykiai siekia gilią senovę. Tas ypač pasakytina apie v., nusakančius tam tikrų garsų skleidimą. Minėti v. daugiausia yra onomatopėjinės kilmės, plg. lie. rieju ‘šaukiu, rėkiu, baru, shout’, la. reju ‘loti, rėkauti’, s. isl. rira ‘barška, tarška’, s. ang. rārian ‘staugia, kaukia, bliauna’.
Šaltinis:: Polomé 1970, 53

Antraštė:: ríeti
Reikšmė:: Holz schichten, beigen
Straipsnelis:: Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. riitta ‘Stapel, stapelartiger Haufen’ < *reita ‘gestapelt’ < ríeti ‘Holz schichten, beigen’ (iš kurio padarytas lie. rietuvė̃ ‘Stapel’) – suponuojamas nereguliarus pakitimas ej > ī, nepaisant to, kad paliudytas ir žodis su „trūkstamu“ diftongu raitti ‘Stapel’ […].
Šaltinis:: Nilsson 2001, 186