Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ropti, boba, ušai, išpažinti, mėtas, akstinas, kreikas, koldūnas, liebas, čiobras, bliauti, laitas, kaptanikas, ušės, skomas, eiklus, arklukas, gubužas, skalynas, gludus, staibus, man, ežegys, šluoti, kakalys, ketvirtas, sūboti, gūdyti, gungti, šeivakaulis, rūkas, tyrė, pleikti, mučia, mirus, bredu, straigyti, šarvas.

Antraštė:

rópti

Straipsnelis:

Bulg. ра́пат, ра́па ‘atkąsti, godžiai valgyti’, s.-kr. dial. rapati ‘skubiai valgyti, ryti, springti’, le. trm. rapa, rapka ‘paukščių arba mažų gyvūnų koja, turinti nagus’, kartais ‘vaiko ranka’, rapec, -pcia 1. ‘ranka’. 2. (ir rapeta) ‘letena karvei arba veršio kanopa’, pl. ‘maišas, krepšys pašarui’. Jie matyt giminingi, turint omenyje, kad pirminė reikšmė ‘imti, griebti’ [40]. Vadinasi gali būti rekonstruojamas praslavų *rapati, *rapa, *rapъtь, susijęs su i.-e. lizdu *rep- – ‘čiupti, ištraukti’, kuriam priklauso: s.-i. rápas- n. ‘fizinis trūkumas’, alb. rjen ‘nuimti, luti, rankioti’, lo. rapere ‘skubiai griebti, grobti’, gr. ἐρέπτομαι ‘valgyti, kramtyti’, s. isl. refsa, s. v. a. refsen ‘nubausti’, lie. rė́pti [41]. Sl. šakninis a *rapati turėtų atliepti ide. *ō. Yra žodžių, susijusių su lizdu *rep- ir turinčių trumpą šakninį *e. Kai kurie vardai ir veiksmai turi šakninį *o (pr. raples ‘žnyplės, replės’, germ. *rafjan ‘peikti, barti’, s. ang. – *ō gerǣf ‘kaltinimas’. Bet tiktai lietuvių pailgėjimas yra svarbiu šio lizdo veiksmažodžių vokalizmo pažymiu (rė́pti). Lie. rópti, aprópti ‘baigti kokį nors darbą’ turi *ō pakopą. Taigi kiekybine ir kokybine šakninio vokalizmo charakteristika slavų v. suartina tik su lietuvių.

Šaltinis:

Варбот 1974, 41–42

Antraštė:

ropti

Straipsnelis:

žr. rėpti

Šaltinis:

Варбот 1984, 177