Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ruobti.

Antraštė:

ruõbti

Reikšmė:

durchstechen; graben

Straipsnelis:

Vietovardis vok. Röblin kildintinas iš bl. *Rōb-ul-īn, siejamo su la. ruobulis, kuris padarytas iš ruobs ‘Kerbe, Einschnitt, Lücke’ (V. Dambe). Abu susiję su lie. ruõbti, žem. rọupti = ruõpti ‘durchstechen, – graben’ (LEW 749; Senn Wb III 581). […]. Vietovardžiai pr. Rabusen ir pan., vok. Raboysen (šiaurės vakarų slavų teritorijoje) kildintini iš bl. *Rabūze, š. vak. sl. *Rabyze, siejamų su lie. dial. rùpuižė = rùpūžė, šalia ràpužà ‘Kröte’ (Bufo) ir rapùkas ‘Kröte mit rotem Bauch’. Pasak E. Fraenkelio, pirminės yra formos su rùp-, susijusios su lie. rùpti ‘rauh werden’ (LEW 750 f.). Gyvūnas pavadintas pagal savo šiurkščią, randuotą odą. Baltų kalbose ši žodžių šeima plačiai paliudyta kaip rup- : rūp- : raup-, šalia rub- : ruob- : roub-, pvz., veiksmažodžiuose la. rub-in-ât ‘einkerben’ ir lie. ruõbti ‘durchstechen’ (LEW 750, 707). Antrinė atrodo kita žodžių šeima, paveikusi gretimines formas su rap-, rab- (kontaminacija): plg. lie. rab-añdyti-s ‘hineinkriechen’, adv. rab-udžiaĩ ‘langsam, sachte’ (LEW 682 f.): „eufemistinis“ žodžio rùp-ūžė pakaitalas veikiant veiksmažodžiui rãp-alioti, rėp-lioti ‘kriechen’ (sic LEW 689). Lie. rap- ir rab- yra kitas ide. *rēp- (rep-?) ‘kriechen, schleichen’ balsių kaitos laipsnis (Pokorny Wb 865). Kontaminaciją paskatino: a) abiejų etimonų garsinis panašumas; b) dvi gyvūno savybės (roplys, raukšlėta oda). Prūsų kalboje be rab- (vietovardžiuose) dar paliudyta ir rap-: glosa rapa – Engel (Elbingo žod. 2) atspindi pr. rāpa ‘Kröte’ (t. y. ‘ropojantis gyvūnas’). Plg. la. rāp-ot, rāp-ties ‘kriechen’, adv. rāp-us ‘auf allen vieren’, subst. rāp-ul-is ‘Kriechtier’ (LVV 647). Jau Nesselmannas (Thes. 146) nurodo Piersoną, kuris teigia, kad vok. Engel skaitytinas kaip Eugel (plg. SPV 238), t. y. tarminis rupūžės pavadinimas.

Šaltinis:

Schall 1966, 27–28

Antraštė:

ruõbti

Reikšmė:

skaptuoti, gremžti; kasti; neišrovus kero rausti (bulves)

Straipsnelis:

žr. rubinti

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 22