Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
rupūžė
.
Rezultatai
Antraštė:
rùpūžė
Straipsnelis:
Pr. *
erupeyle
‘varlė’ semantika paremta būdingu varlės odai gruoblėtumu, spuoguotumu. Ryt. baltų kalbose irgi yra analogiška semantinė motyvacija. Tas pasakytina apie lie.
rùpūžė
(
rupūžė̃
),
rùpė
,
rupė̃
,
rupšna
,
rùpkė
,
rùpšė
ir pan., la.
rupucis
,
rupuls
‘rupūžė’, kurie atliepia šaknį
rup-
:
raup-
, plg. lie.
rùpti
‘pasidengti rauplėmis’, ‘darytis nelygios odos, su rauplių žymėmis ar raukšlėtam’,
rupė́ti
,
rùpėti
‘darytis nelygiam, gruoblėtam’, ‘darytis rupesniam’, žr. LKŽ 11, 990;
rùpinti
(plg. ryšį su
raũpti
,
ruõpti
. LEW 750),
rupùs
‘stambiagrūdis’, ‘stambus’, ‘šiurkštus’, la.
rupjš
,
rups
‘šiurkštus’, ‘stambus’, žr. ME 3, 563,
rupîgs
,
raupjš
‘grublėtas’, ‘šiurkštus’ ir pan. Būdingas ir toks reikšmių junginys kaip
rùpė
‘kiaukutas’, ‘geldelė’, ‘rupūžė’ (11, 984).
Šaltinis:
Топоров ПЯ
II, 213
Antraštė:
rùpūžė
Reikšmė:
Kröte
Straipsnelis:
žr.
ruobti
Šaltinis:
Schall 1966
, 27–28
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas