Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: rupūžė, išžarga, gruodšala, večeria, kunkorėžis, kadaguogė, vaišinti, gruodynė, dergti, dergia, šieptis, namūnai, lūžis, šėmas, keršinis, šiurpotas, skaldė, žvaigzdė, šaukalius, dyselys, dyselis, šimtakvoldis, kabarkštinti, prisimuolėti, taršyti, striksėti, berniokpalaikis, šlitės, avižà, skliautė, spygsėti, pažastys, kumštas, želvė, rudzpūkis.

Rezultatai

Antraštė:: rùpūžė
Straipsnelis:: Pr. *erupeyle ‘varlė’ semantika paremta būdingu varlės odai gruoblėtumu, spuoguotumu. Ryt. baltų kalbose irgi yra analogiška semantinė motyvacija. Tas pasakytina apie lie. rùpūžė (rupūžė̃), rùpė, rupė̃, rupšna, rùpkė, rùpšė ir pan., la. rupucis, rupuls ‘rupūžė’, kurie atliepia šaknį rup- : raup-, plg. lie. rùpti ‘pasidengti rauplėmis’, ‘darytis nelygios odos, su rauplių žymėmis ar raukšlėtam’, rupė́ti, rùpėti ‘darytis nelygiam, gruoblėtam’, ‘darytis rupesniam’, žr. LKŽ 11, 990; rùpinti (plg. ryšį su raũpti, ruõpti. LEW 750), rupùs ‘stambiagrūdis’, ‘stambus’, ‘šiurkštus’, la. rupjš, rups ‘šiurkštus’, ‘stambus’, žr. ME 3, 563, rupîgs, raupjš ‘grublėtas’, ‘šiurkštus’ ir pan. Būdingas ir toks reikšmių junginys kaip rùpė ‘kiaukutas’, ‘geldelė’, ‘rupūžė’ (11, 984).
Šaltinis:: Топоров ПЯ II, 213