Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sūras, gruzinis, biza, nartus, neprievaizda, kūlija, piestas, kauroti, mazgas.

Antraštė:

sū́ras

Reikšmė:

‘druska’ (?)

Straipsnelis:

žr. sūris

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 267

Antraštė:

sū́ras

Straipsnelis:

V. I. Abajevo (Абаев В. И. Историко-этимол. словарь осетинского яз. Т. III, Л., 1979 170) siūlymas s. sl. сырь, lie. sū́ras ‘sūdytas’ gretinti su oset. sūr/sor ‘sausas’ rodos esąs abejotinas, nes oset. (ir.) atitikmens pradžioje lauktume x-, kilusio iš etimologinio s.

Šaltinis:

Трубачев 1979 (1981), 178

Antraštė:

sū́ras

Reikšmė:

sūrus

Straipsnelis:

Toch. A ṣūraṃ ‘(lo.) semen’ su instr. sg. ṣūranyo junginyje ysār ṣūranyo ‘Blut Same’. Šis žodis yra giminiškas su s. isl. saurr ‘schmutz, tierischer Same’, kurio negalime atskirti nuo s. isl. sūrr, s. v. a. sūr ‘rūgštus’, lie. sū́ras, s. sl. syrь ‘drėgnas’ ir t. t. Toch. ṣūr rodo ide. *seur-: žodžio galo -aṃ < ide. *-ono- (*-ēno- taip pat galimas) iš pradžių, be abejo, buvo būdvardžio savybė. Reikia sutikti, kad leksinis atitikimas su s. isl. saurr ‘tierischer Same’ yra puikus. Reikia atmesti sugretinimą su A ṣurm, B ṣarm ‘priežastis, pagrindas’ ir taip pat su B soy ‘sūnus’ (Pisani, Rend. 76, 2 [1942–1943], 29). Taip pat žr. B sū̆rme ‘kataraktas’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 466

Antraštė:

sū́ras

Reikšmė:

sūrus

Straipsnelis:

Alb. i thartë, i tharët ‘rūgštus, aitrus’. Pagal G. Meyerį, giminiškas su vok. herb ‘aštrus, rūgštus, aitrus’, Harm ‘širdgėla, sielvartas’, pagal Pederseną – su lo. acerbus, pagal Joklį – su tharm ‘mielės’ bei tharb ‘rūgštus’ su lie. szármas, la. sarms ‘šarmas’, pagal G. Restelli – su vok. sauer ‘aitrus, rūgštus’, lie. sū́ras ‘sūrus’, s. sl. syrь ‘sūris’. Pasirodo, kad šis žodis gali būti veiksmažodinis [64] būdvardis iš *thar, me tharë trambin ‘rauginti pieną jugurtiškai’, thar reprezentuoja pirminę formą ther ‘durti, nulupti, žudyti’. Pirminė thar reikšmė ‘pjaustyti’ ir i tartë ‘aštrus’; plg. dimër i thartë ‘atšiauri žiema’, fjalë të tharta ‘griežtas, pašaipus žodis’. Rum. sarbăd reikšme ‘rūgštus; beskonis’, atrodo, atspindi alb. tharbët.

Šaltinis:

Çabej 1966c, 51–53 (64–65)

Antraštė:

sū́ras

Reikšmė:

sūrus

Straipsnelis:

Toch. B sū̆rme ‘(akių) kataraktas’ su perl. sg. sūrmesa. Holthausen, Vergl. und etym. Wb. d. Altwestn. (1948) 289, šį žodį (‘Augenkrankheit’) pagrįstai sugretino su s. isl. sūrr, s. v. a. sūr ‘kasti (virti) druską’, lie. sū́ras ‘sūrus’, s. sl. syrъ ‘drėgnas’, ypač su s. isl. sūr-eygr ‘triefäugig’, sva. sūr-ougi ‘schielend’ ir t. t. Toch. B sū̆rme (vyr.) reikia iškelti ide. *sūr-mo-s (nom. sg.), su *-mo-, galbūt charakterizuojančiu būdvardinę kilmę. Taip pat žr. A ṣūraṃ ‘(lo.) semen’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 446

Antraštė:

sū́ras

Straipsnelis:

Šis žodis [vok. sauer ‘rūgštus’] nėra taip plačiai paplitęs kaip vok. süβ ‘saldus’, ribojamasi germ., bl., ir sl. kalbomis, kuriose atitink. žodžių reikšmės apytiksliai suskilusios: germ. *sūra- ‘rūgštus’ glūdi s. isl. súrr, s. ang. sūr, s. v. a. sūr; lie. sū́ras ‘salzig’ (sū́ris ‘Käse’); s. sl. syrь ‘drėgnas, šlapias’ (s. ‘sūris’, usyriti ‘krešėti, krekėti’). Atrodo, sl. žodis geriausiai yra išlaikęs pirminę reikšmę, kaip įrodo germ. reliktas, būtent s. isl. súr-eygr, s. ang. sūr-iege, s. v. a. sūr-ougi ‘traiškanotomis akimis’. Adj. *sū-ro- aiškiai yra susijęs su krenkančiais pieno produktais (rūgščiu pienu, sūriais), tad tai, kaip ‘tampantis sultimis, sirupu’ (‘vandenį, skystį traukiantis’), gali būti susieta taip pat su [ide.] *suə- ‘sultys, sunka, sirupas’. Su ‘vandenį, skystį traukiantis’ pieno produkto reikšme yra glaudžiai susijęs rūgštus skonis, tad vok. žodžio reikšmės vystymasis aiškus. Formaliai *suə-ro- ‘tampantis sultimis, sirupu’ (‘vandenį, skystį traukiantis’, ‘rūgštus’) atitinka *medhu-ro- ‘tampantis medumi’ (‘saldus’) [plg. s. i. madhu-rá- ‘priklausantis medui, medaus skonio’]. Neapsieinama be sunkumų, kai iš to paties pamato ([ide.] *suə- ‘sultys, sunka, sirupas’) kyla, viena vertus, skonio būdvardis, reiškiąs ‘saldus’ (turimos galvoje vaisių sultys) [plg. s. v. a. suozi ‘saldus’, vok. süβ ‘t. p.’, s. i. svādú- ‘gero skonio, gerai kvepiantis, saldus’, gr. hēdus ‘t. p.’, lo. suāvis ‘malonus, džiugus’ ir kt.], kita vertus, žodis, reiškiąs ‘vandenį, skystį traukiantis, rūgštus’ (turima galvoje išrūgos, Käsewasser). Ir kad šių sunkumų būta, rodo tolimesnis vystymasis. Germ. kalbose jokių savitumų nekilo, nes abu žodžiai buvo izoliuoti ir todėl reikšmių sąsajos suvokimas gana anksti išblėso. Kitaip bl. ir sl. kalbose. Čia žodžiai liko palyginti skaidrūs, prie ko nemažai prisidėjo tokie dariniai kaip lie. sū́dyti. […] Ypatinga homonimijos forma buvo akivaizdžiai panaikinta – iš ide. *suə- kilę žodžiai suvokiami tik kaip išrūgos, Käsewasser, o nebe vaisių sultys. […] Lie. būdvardžio reikšmė vystėsi į ‘sūrų’, dėl siauresnės sąsajos nebe su nurodytu maisto produktu, o su [125] ‘sūriu’. Veikiausiai šitai lėmė pasikeitęs sūrio darymo būdas (anksčiau daugiau rūgusios varškės sūris, vėliau – smarkiau pasūdytas kietas sūris) – tačiau šis spėjimas nėra būtinas. žr. sūdyti

Šaltinis:

Seebold 1984, 124–125

Antraštė:

sū́ras

Reikšmė:

salty

Straipsnelis:

[Aptariami laringalų metatezės -Hi/u- > -i/uH- atvejai baltų ir slavų kalbose. Pvz.:] *sHur- (plg. *seHur- ‘liquid coming from human or animal body; urine’, het. seḫur ‘urine’, s. isl. súrr ‘sour, umpleasant’): sl. *syrъ ‘cheese’ (plg. sr.-kr. sȉr, č. sýr, AP a), *syrъ ‘sour, raw’, lie. sū́ras ‘salty’, sū́ris ‘cheese’, la. sũrs ‘bitter’.

Šaltinis:

Young 2006b, 234

Antraštė:

sū́ras

Reikšmė:

sūrus (salty)

Straipsnelis:

žr. samtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 100–104