Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: saitas, košikėlė, lapas, šiurpotas, laižyti, baidyti, gaidras.

Rezultatai

Antraštė:: saĩtas
Straipsnelis:: Het. išḫāi ‘sieti’ ir aiškiai giminiškos baltiškos formos (pvz., saĩtas, siẽtas yra kilę iš formos *sAei- (iš čia lie. cirkumfleksas, o ne akūtas kaip šaknyse *seHi- ar *seiH-).
Šaltinis:: Connolly 1984, 271

Antraštė:: saĩtas
Straipsnelis:: *seh₂i̯-/*sh₂ei̯- ‘rišti’ (Pokorny IEW 891 t.) [59] […] VS II slypi Pokorno (IEW 892) pateiktuose t-vediniuose, kaip antai s. i. sétu-, lo. saeta, s. isl. seiđr, lie. saĩtas, siẽtas, s. sl. sětь; su jais tikrai susijusi lie. bendratis siẽ-ti ‘binden’, analogiškai kuriai praes. siej-ù (dial. sej-ù pagal šliẽ-ti, praes. šlie-jù/šlej-ù analogiją?). Sunkiai paaiškinamas lie. seĩlas ‘Band’ (etc.) (Perdarinys iš saĩlas ‘t. p.’ < *sh₂ái̯-lo- pagal veiksmažodį?) vokalizmas, taip pat - s. sl. silo (r. silo, le. sidło) ‘kilpa’ (*séi̯-dʰlo-m/ -tlo-m: kontaminacija iš *sh₂ái̯-t-m […] ir *séi̯h₂-lo-m?) […] [60].
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 59–60

Antraštė:: sai̇̃tas
Straipsnelis:: Jeigu lie. sai̇̃tas 'ryšys, pasaitas, sietas' kartais ir būtų giminiškas su germ. ir kelt. burtų bei magijos pavadinimais (plg. s. isl. seiðr, kimrų hud ir kt.), čia kalbėti apie baltų-germanų-keltų izoleksą nederėtų, nes lie. sai̇̃tas (kartu su siẽtas 'ryšys karvei tvarte pririšti', siẽti 'rišti' ir kt.) aiškiau susijęs su s. sl. sětь 'tinklas, kilpa, virvė', s. i. sētu 'ryšys, pantis; tiltas, pylimas'.
Šaltinis:: Urbutis 1964, 264

Antraštė:: sai̇̃tas
Reikšmė:: surišimas, pančiai
Straipsnelis:: lingasaytan – taip taisytinas užrašymas largasaytan (iš karto po to seka lingo 'balnakilpė') E. 446 'Steigleder' (= 'diržas, kuriuo balnakilpė kabinama'): lingo + lie. sai̇̃tas, la. saite, sìet, s. sl. сѣть, s. v. a. seita 'virvė', s. i. sinōti '(jis) riša' ir kt. žr. Vrgl. Wrtb. II 463 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 252

Antraštė:: sai̇̃tas
Straipsnelis:: Toch. A çiçäk, B ṣecake 'liūtas' su formomis: A gen. sg. çiçkis, abl. sg. çiçkäṣ ir forma çiçak dūrinyje çiçak-çanweṃ '(du) liūto žandikauliai'; B acc. pl. ṣecakeṃ; adj. vedinys A çiçki, B ṣecaketstse. Iki šiol šio gyvulio pavadinimo aiškinimuose dominuoja tezė apie ryšį su s. i. siṃhá- 't. p.' (pirminė giminystė) (Feist, Kultur (1913) 182; Schrader-Nehring, Reall. idg. Altertumsk. II (1929) 19, atsargiai; Pisani, Acme I (1948) 323); skolinys iš sanskrito (Schwentner, IF 57 (1939) 59 ir toliau: A çiçäk < s. i. siṃhá- arba siṃhaka-, B ṣecake < s. i. (*)keçaka- 'mähnig') arba (su s. i. siṃhá- ir arm. inj 'leopardas, pantera') skolinys iš kurios nors Azijos kalbos (Van Windekens, Orbis 13 (1964) 226 ir toliau). Čia reikia pridurti, kad, pagal Pelliot T'oung Pao 1932, 449 ir Lüders, SPAW 1933, 1018, išn. 1, turime reikalą su tochariška kinų schǐ-tsě (schih-tzu) 'liūtas' transkripcija. Tačiau nė vienas šių aiškinimų negali paaiškinti toch. žodžio, kurio B forma ṣecake neginčijamai yra seniausia (plg. taip pat Pedersen, Tocharisch (1941) 247, išn. 1). Jei minėtam žodžiui priskiriame ide. kilmę, tai B ṣec- turėtų reprezentuoti ide. *sēt- arba *sēd- su palatalizuotu dantiniu prieš a < ide. *e žodžio dalyje -ake, kuri nėra kas kita kaip ide. priesaga *-eqo-. Vadinasi, ide. *sēteqo- arba *sēdeqo-. A forma çiçäk aiškiai yra kilusi iš senesnio *ṣicäk, su -äk = B -ake; A varianto çiçak priesaga -ak reprezentuoja apofoninę [480] ide. formą *-ēqo-. Šis ṣicäk iš pradžių tapo *çicäk (*ṣ – *c > *ç – *c asimiliacija) ir pagaliau çiçäk (*ç – *c > ç – ç asimiliacija). Greta B ṣecake šaknies vokalizmo e < ide. *ē, A çiçäk turi atspindėti ide. *ī < senasis laipsnis *ə₁i diftongo *ēi: šis dvibalsis figuruoja pakeista forma B žodyje ṣecake. Tokiu būdu atsirado formos *sīt/dē̆qo- (A çiçäk/çiçak) ir *sēt/deqo- (B ṣecake). Tačiau *sīt ir *sēt- neginčijamai atliepia lo. saeta 'šeriai, ašutai, dygūs karčiai', kuris negali būti atskirtas nuo s. i. sétu-, s. isl. seiđr 'ryšys, diržas', s. v. a. seita 'virvė, raištelis', lie. sai̇̃tas ir t. t. Šios formos reprezentuoja ide. *sə₁i- iš *sē(i)- 'rišti, sieti'. S. i. sā- aoristo formose asāt, s a-o formose as a-i atskāt ir t. t. (syáti 'rišti, sieti') kilo iš ide. *sē- = toch. B ṣe (cake). Kadangi s. i. turi tokias pat formas kaip sitá- 'surištas, sujungtas', sinā́ti ir t. t., tai taip pat galima rekonstruoti A žodžiui çiçäk/çiçak ide. *sitē̆qo-. Kaip bebūtų A çiçäk/çiçak < ide. *sī̆tē̆po-, B ṣecake < ide. *setēpo- visiškai pasidaro aiškus kaip senas būdvardis, reiškiantis 'turintis karčius, susijęs su karčiais ir t. t.' > 'liūtas'. Sąvokai 'karčiai' ypač aiškus atitikmuo yra lo. saeta. Taip pat žr. A (kärk)ṣiṃ 'ryšiai, grandinės', B ṣem 'ašis', A ṣyak ir t. t. 'karu (su)'.
Šaltinis:: Windekens 1976, 480–481

Antraštė:

sai̇̃tas

Straipsnelis:

Pirminė σίττυβον reikšmė buvo 'maža oda, odos gabalas'. Iš čia reikšmė 'odinis drabužis' [57]. Pagaliau reikia nurodyti σισύρα 'tankus ir šiurkštus kailis'; Šių žodžių dar nepasisekė paaiškinti. Dėl σίττυβον ir t. t. Boisacq, Dict. 867, pažymi: 'Etim. neaiški', tuo tarpu kai Hofmann, [58] Wb. 314, taip pat sako 'unerkl.'. Dėl σισύρα ir t. t. Boisacq, ibid. 866, sako, jog etimologija yra nežinoma, bet kelia klausimą, ar kalba neina apie žodžius, kilusius iš trakų-frigų. Hofmann, ibid. 313, pripažįsta pragraikišką kilmę, plg. taip pat Schwyzer, Gr. Gr. 1, 308, kuris σίσυρνα laiko svetimu žodžiu. Grošelj, ŽA 5, 230, turi pagrindo neskirti dviejų žodžių grupių, tačiau onomatopėjinę kilmę jis siūlytų tikrai atmesti. Merlinger, Das 'Vorgr.' 13, taiko σισύρα – σίσυρνα-σίσυς pelasgų teoriją. Vadinasi, ypač žodžio σίσυρος· ῥάμματος εἶδος dalyje σισυρ- norima įžvelgti reduplikuotą bei r- išplėstą ide. *si̯ū-, *sū- 'siūti' (s. i. sī́vyati, lo. suo ir t. t.), formą. Faktiškai šis aiškinimas susiduria su -σ- žodžio σισύρα viduje, kurio negalima laikyti pirmine. Vadinasi, Merlingerio aiškinimo atmetimas nereiškia, kad σιττυβ-, σισυβ- bei σισυρ- negalėtų būti pelasgų kilmės. Šie žodžiai turi paaiškinimą šioje kalboje, dialekte, kuris nebuvo paveiktas priebalsių mutacijos. Reikia kildinti iš ide. *situ-, kurio stiprųjį laipsnį pastebime s. i. sétu- 'ryšys' (> 'užtvanka, tiltas': plg. av. haētu- 'užtvanka', kuris taip pat turi -u- kamieną). Taip pat iš stipriojo laipsnio, nebūdami -u- kamienais, kilo: s. isl. seiđr 'ryšys, virvė', s. ang. sāda, s. v. a. seito bei seita 'virvė', lie. sai̇̃tas, siẽtas, la. sai̇̃te 'ryšys'. Šis *seit- ir t. t. yra ide. *sēi- ar *sei- 'rišti, virvė, diržas' (Pokorny 891 ir toliau), išplėstas -t- [59 ... 60] Šiuose pelasgų žodžiuose ide. *s žodžio pradžioje prieš balsį išliko (Le pélasgique 13).

Šaltinis:

Windekens 1960, 57–60

Antraštė:

saitas

Straipsnelis:

žr. saitai

Šaltinis:

Непокупный 1973, 109

Antraštė:

saĩtas

Straipsnelis:

[Aptariama prūsų kalbos sudurtinių daiktavardžių kilmė.] Pr. largasaytan E 446 ‘balnakilpės diržas’ *<lingasaytan> (Mažiulis 1996, 44): lingo E 447 ‘balnakilpė’ antrasis dėmuo – */saitan/ ‘sietas’, plg. lie. saĩtas, la. saite ‘raištis’ (ten pat, 45).

Šaltinis:

Lašinytė 2007, 248

Antraštė:

saĩtas

Reikšmė:

sign, soothsaying, soothsayer, talisman

Straipsnelis:

[Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali reikšmė:] keltų *soito- ‘sorcery’ (plg. v. kimrų hut, bret. hud ‘magic’) ~ germ. *saiða- (plg. s. isl. seiðr ‘magic; spell, charm, enchantment’, síða ‘work a charm through seiðr’), veikiausiai iš ide. *soi̯-to- ‘string, rope’, kuris yra darinys iš *seh₂i̯- ‘to bind’, plg. lie. saĩtas ‘sign, soothsaying, soothsayer, talisman’, t. p. lie. siẽtas, la. saĩte ‘string, necklace etc.’.

Šaltinis:

Hyllested 2010, 109

Antraštė:

saĩtas

Straipsnelis:

žr. sietas

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 109–110