Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sietas, tarpti, jaknos.

Antraštė:

siẽtas

Straipsnelis:

S. air. síthal f. ‘vaza, ąsotis (ypač vandeniui laikyti)’, síthal glosa ‘situla’, acc. sg. sithil, gen. sithla, gen. pl. sitheal. Atitinka v. bret. sizl ‘sietelis, koštuvas’, bret. sil ‘id.’, iš kur sila ‘leisti (skystį)’, part. silet RC VII 198 3, išn. 1. Galima manyti, kad sithal ir sizl yra pasiskolinti iš lo. sǐtula ‘kibiras’ su i pailginimu vulg. lotynų kalboje galbūt dėl sīnum ‘plati ir gili vaza’ (Plaut. Curc. 82, Rud. 1319, Varron L. L. V 123) įtakos. Tačiau valai turi žodį hidl f. ‘filtras, sietelis’, hidlo ‘filtruoti’, kuris beveik negali būti laikomas skoliniu iš lotynų kalbos, bent labai senu skoliniu (plg. hestawr iš sextarius ir galbūt hwyr iš sērum). Be to, valų hidl turi atitikmenį lietuvių kalboje: lie. siẽtas, s. sl. sito ‘filtras’, gr. ἠθμός ‘koštuvas’, s. isl. sáld iš pirminio *sētla, Ped. I 72. Reikia pripažinti, kad savas *sētlo- ar *sētlā ‘filtras’ tipo žodis keltų kalbose sumišo su lotynišku skoliniu situla ‘kibiras’. Iš air. séthal buvo padaryti žodžiai, susiję su filtru: séthlaid ‘jis filtruoja’ glosa ‘cribat’, praet. sithlais RC VI

Šaltinis:

Vendryes LEJA, S121

Antraštė:

si̇́etas

Straipsnelis:

[Sl. u kai kada kilęs iš diftongo ei, kurio atspindys fiksuojamas la. kri̇̀evs ‘rusas’ (< *kreivi) – кривич. Šį diftongą taip pat reprezentuoja šie la. žodžiai, jei pasitvirtintų Briuknerio (Brückner A. Litu-slawische Studien I.) nuomonė (o tai gana neįtikėtina), kad pastarieji bl. žodžiai yra slavizmai:] La. siêts (comm.), lie. si̇́etas – r. сито, serbų сȕто (tikslus kirčio sutapimas rodo, kad šis žodis priklausė jau sl.-la., bent jau lie.-la., prokalbės).

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 104

Antraštė:

si̇́etas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. si̇́etas: serbų sȉto.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 342

Antraštė:

si̇́etas

Straipsnelis:

Gr. ἠθέω ‘košti’ [...]. Greta aor. dalyvio ἤσας bei daiktavardžio ἠθμός galima atstatyti praes. * ἤθώ (plg. στερέω greta στέρομαι). Jei -θω yra priesaga (plg. ἀλήθω greta ἀλέω, πλήθω greta πλῆτω.-), tai galima gretinti su priesaga j turinčiu praes.: s. sl. pro-sějǫ ‘sijoti’, bendratis sějati, lie. sijó-ju, -ti. Vardažodinė forma kaip s. skandinavų sāld iš ide. *sē-tlō-. Reikia atstatyti *sēi- rusų žodžiui sito = lie. si̇́etas. Vokalizmą *si̇̄- (?) galbūt randame žodyje ἱμαλιά ir t. t., žr. s. u. Taip pat žr. Pokorny 889.

Šaltinis:

Chantraine DEG, II, 407

Antraštė:

si̇́etas

Straipsnelis:

Prasl. *sito (bulg. сито, s.-kr. сȕто, slov. sito, č. síto, le. sito, r. сúто) paprastai kildinamas iš *sēi-to- siejant su prasl. *sějati, ide. *sē- ‘sėti’ ir giminiškais lie. si̇́etas, la. siêts (kurie gali būti pasiskolinti iš slavų), gr. ἠθμός ‘sietas’, kimr. hidl ‘sietas’, s. isl. sāld (ide. *sētlo-). Tačiau slavų ir daugelyje ide. kalbų veiksmažodis ‘sėti’ ir jo vediniai turi kamieną *sē-, o ne *sei- arba *sēi-. Be to, prasl. *sito aiškiai susijęs su žodžiais, kurie nieko bendra neturi su sėjimu arba sijojimu per sietą. Plg. le. sito-wie, sit, r. сúтник ‘nendrė’. Jie kilę iš ide. *sei̯- ‘rišti’, todėl ir sl. sito reikštų tai, kas supinta, surišta.

Šaltinis:

Трубачев 1966, 166

Antraštė:

si̇́etas

Straipsnelis:

… lie. si̇́etas ir s. sl. sito (s.-kr. sȉto) kilę iš bl.-sl. *sḗi̯tan – iš ide. *séi̯h1-to-m. [29] *seh1i̯- ‘sijoti’ (Pokorny IEW 889). Praes. *séh1i̯-e-ti lytyje sl. *sějǫ (Vaillant Gramm. Comp. III, 279); Adj. *sh1i-e/o- denominaliniame *sh1i-ah2-i̯é-ti > lie. sijóju; nom. instr. *séh1i̯-tlo-m > *séh1-tlo-m > kimr. hidl, s. isl. sāld; *séh1i̯-to-m > *séi̯h1tom lytyse lie. si̇́etas, s.-kr. sȉto; čia priklauso Kol. *-tah2 → Adj. *-th2-é/ó- denom. *seh1i̯-the-i̯é- > *seh1thei̯é- > gr. ἠθέω. [57] … *séi̯h1-to-m: *séh1-tlo-m ‘sietas’ (lie. si̇́etas, s. sl. sito : kimr. hidl, s. isl. sāld) … [83]

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 29, 57, 83

Antraštė:

siẽtas

Straipsnelis:

žr. saitas

Šaltinis:

Connolly 1984, 271

Antraštė:

si̇́etas

Straipsnelis:

Pr. baytan ‘zeeb’ E 346. Šis vok. zeeb reiškia turbūt ne ‘Gebäck – kepinį’ (taip įprasta spėti, žr. Trautmann, Apr. Sprachdenk, 310, Endzelīns, senpr. val. 149), o ‘Sieb – sietą’ (Ziesemer PBB XLIV 144 t.; Marchand, Baltic Linguistics, 113). Dėl to baytan, matyt, taisytinas į *saytan, kur b- = l- [plg. a-b-skande = *-l(i)-] yra vietoj s- […]. Pr. *saytan ‘sietas’ (nom.-acc. sg. n.), t. y. *saitan giminiuojasi, aišku, su lie. si̇́etas = la. siêts < (ryt.) bl. *seita (nom.-acc. sg. n.) = sl. *seită ‘t. p.’ (> le. sito, r. сито ir kt.); pr. *saitan yra, matyt, iš (vakarų) baltų *seita(n), plg. pvz. braydis ‘briedis’, kurio -ay- gali būti vedamas iš senesnio *ei (žr. Endzelīns FBR XIV 75, Senpr. Val. 153). Bl.-sl. *seita (nom.-acc. sg. n.) yra priesagos -ta vedinys iš *sei ‘sijoti’, plg. lie. sijoti, la. sijât ir kt., žr. Trautmann BSW 254, Pokorny Indog. etym. Wrtb., I, 889.

Šaltinis:

Mažiulis 1975, 85

Antraštė:

siẽtas

Straipsnelis:

žr. saitas

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 59–60

Antraštė:

siẽtas

Straipsnelis:

Žr. saitas

Šaltinis:

Windekens 1960, 57–60

Antraštė:

síetas

Reikšmė:

Sieb

Straipsnelis:

Kai kurios slavų kalbos, pvz., serbų-kroatų, skiria dvi priegaides, kurios atitinka baltų kalbų priegaides akūtą bei cirkumfleksą ir tradiciškai dažnai taip ir vadinamos. Plg. atitikmenis: […] s.-kr. sȉto, slov. sítọ, lie. síetas ‘Sieb’ […]. Dar žr. šventas, varnas, draugas, žentas, šarka

Šaltinis:

Hill 2010, 113

Antraštė:

síetas

Straipsnelis:

[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. baytan (*saytan) ‘das Sieb’ (E 346) yra senas bev. gim. daikt., plg. sl. *sīt-o > le. sito (vyr. gim. lie. síetas ‘crible, tamis’, la. siêts).

Šaltinis:

Petit 2000, 36

Antraštė:

síetas

Straipsnelis:

Jau vien dėl rytų bl. *seitan (neutr.) ‘sietas’ (> lie. síetas, la. siêts) ir sl. *seitan ‘t. p.’ (> r. сито ir kt.) genetinės tapatybės, t. y. baltoslavistinio dėsnio, manytina, kad buvo ir vakarų bl. *seitan (neutr.) ‘t. p.’, nors jis, rodos, nėra paliudytas. Iš pastarojo ir bus atsiradęs pr. *seitan (neutr.) ‘sietas’ > *saitan ‘t. p.’. O šį, ko gero, atspindi (E 346) baytan ‘t. p.’ (= ‘zeeb’, t. y. ‘sietas’) su klaidingai parašyta raide b- vietoj *s-, žr. W. Ziesemer PBB 144t.; Marchand BL 113; PEŽ I 130. V. Toporovas (PJ I 183 *saytan?), A. Nepokupnas (žr. Bl.-sl. issled., 2004, 65–80) teigia (E 346) baytan ‘sietas’ esant netaisytiną ir sietiną su verb. ide. *bhei(ə)- ‘mušti’. Tai nepagrįsta, nes (bl.-sl.) neutr. *seitan ‘sietas’ (žr., pvz., Trautmann BSW 254; Fraenkel LEW 783) visuotinai pripažintas baltoslavišku. A. Nepokupno siūlomas pr. (E 346) *baitan ‘sietas’ gretinimas su (E 6) paycoran = paytoran ‘Sietynas’ teisingas. Iš pastarojo atstatomas astronimas pr. *baitāran ‘t. p.’, t. y., ištaisius klaidingą nurašinėtojo P. Holcvešerio parašymą, *Saitāran (neutr.) ‘Sietynas’. Šis kildintinas iš *seitāran ‘t. p.’ < adj. vakarų bl. < *seitāra- ‘síetinis (kuris / kuri kaip sietas’) < subst. bl. (sl.) *seitan ‘sietas’ (neutr.). Subs. lie. sietýnas bei la. (papr. diminut.) siêtiņš (ME 861) – iš rytų bl. adj. *sēitīn- ‘kuris / kuri kaip sietas’. Dėl darybinio santykio tarp baltų žodžių ‘sietynas’ ir ‘sietas’ baltų tarmėse žodis ‘sietas’ galėjo gauti reikšmę ‘Sietynas’, plg. LKŽ XII 532. Bl.-sl. *sēitan ‘sietas’ yra iš ‘tam tikra sėjimo priemonė (įrankis)’ – priesagos *-ta- vedinys iš verb. (bl.-sl.) *sē-ti ‘sėti, sijoti (blaškyti)’ (< ide. *sē- ‘t. p.’), t. y. iš jo lyties (praes.) *sēi̯(a)- (> lie. sė́j-a ir kt.), greta (praet.) *sii̯(ā)- (→ lie. sij-óti, la. sij-ât), dėl praes. kamieno perdirbtos į praet. *sēi̯(a)- (lie. sė́j-o ir kt.). Plg. Būga RR II 258; Fraenkel LEW 784 (ir liter.); Stang, Vergl. Gr., 357; Pokorny IEW 889.

Šaltinis:

Mažiulis 2007, 61–63

Antraštė:

síetas

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariama baltų ir slavų priegaidžių fonologinė interpretacija. (V̄S) : (V̆S) > (V́S) : (VS̃): *sēitos > *séitos, lie. síetas.

Šaltinis:

Журавлев, Авксентьева 1972, 239

Antraštė:

siẽtas

Straipsnelis:

žr. saitas

Šaltinis:

Hyllested 2010, 109

Antraštė:

siẽtas

Straipsnelis:

Ide. šakniai *seh₂- ‘siūti’ būdingas i-prezensas *sh₂-oi- / *sh₂-i-. S. i. kalboje yra prezensas ˚syáti (RV+) ir perfektas ā́ siṣāya, atitinkantis s. av. ā-hišāiiā ‘holds fettered’. Proto in.-ir. *si-sHāi-a analizuojamas kaip šaknies *sHāi- perfektas, iš kurio kildinami s. i. sétu- m. ‘ryšys, tiltas, jungtis’, n. av. haētu- ‘užtvanka, užtvara’ (plg. Lubotsky 1988: 47). Lie. siẽtas, saĩtas cirkumfleksas suponuoja *sh₂-oi-, kuris siekia protoide. laikus (Kloekhorst 2008: 391). Panašu, kad sl. *sětь ‘spąstai, žabangos, pinklės’ (s. sl. sětь, č. sít ̕, le. sieć) taip pat cirkumfleksinė. Slov. siet ̕ kartu su lie. siẽtas ir s. v. a. seid ‘t. p.’ nurodo į *s(H)óitom. Jei gr. οἴμη ‘himnas, giesmė, daina’ kilęs iš šios šaknies (plg. Beekes 2010: 1057), jis taip pat suponuoja *sh₂-oi˚. Dar žr. siū́ti).

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 109–110