Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sãkas
Straipsnelis:
sãkas, sakẽlis, sakùtis, sokẽlis 'švarkas; moteriškas švarkas; vyriškas švarkas', plg. le. sak 'vyriškas vasariškas apsiaustas', br. сак 'toks viršutinis moteriškas drabužis'. Žodis paplitęs daugelyje slavų kalbų, kai kuriuose reiškia maišą ar žvejybos tinklą. Į slavų kalbas jis pateko iš romanų kalbų, plg. pranc. sac, it. sacco 'maišas; toks drabužis'. Romanų kalbos žodį gavo iš lotynų kalbos, plg. lo. saccus 'maišas; grubaus audinio drabužis'. Iš lotynų kalbos pavadinimą pasiskolino ir germanų kalbos, plg. ang. sack, vok. Sack 't. p.' ir kt. Į lotynų kalbą jis atėjo per graikų kalbą, plg. gr. σάκκος 't. p.' iš hebrajų kalbos, plg. hebr. śaq 't. p.' (Brückner 1927: 479; Fasmer III 546–7; Dauzat 1954: 644; Kluge 1957: 618; Klein 1966–1967: 1370; Oxford 1985: 1017; Buck 1949: 419). Pavadinimas paplitęs pietų aukštaičių tarmėje, jį vartoja rytų aukštaičiai vilniškiai, pasitaiko ir kitose Rytų Lietuvos vietose (Mastonytė 1961: 178; Grinaveckienė 1993: 173; Stravinskienė 1968: 154, 157; LzŽ 241; LKŽ XII 21). Turi šį pavadinimą ir latviai, plg. la. saks 'rudeninis paltas' (Reķēna 1975: 472).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 162
Antraštė:
sãkas
Reikšmė:
seklys
Straipsnelis:
žr. sakus
Šaltinis:
Vanags 1994, 36–37

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas