Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sakyti, guboti, sparva, grytis, klumbinėti, koserė, trimšterti, brėkti, kupras, augštas, lučkos, maina, duobė, gairus, varžyti, gaišinti, kimpenė, kirkužis, klenójimas, avidė, sauvalė, pìlkas, grabštus, kursti, kovarnis, privikėti, ažys, sukrus, dravė, mažtikis, tačiau, špyga, raibas, koplyčia, piktadėja, gužėti, šeivablauzdis, sangrąžinis, blindė, duos, raikis, lysė, išsimokinti, gretas, strazda, gingaras, rūda, muma, gruodšalnė, sarpalius, paminėti, lydėti, kojinė, kūdikis, skepeta, mélžti, taurė, balbierius, pakrutė, pakriūtė, pavargūlis, trinyčiai, ačiui, raupyti, drebulė, spingsėti, papūža, stadolė, blukvilkis, graudumas, kirka, ešva, pokštė, nurendėti, kalpas, araikis, araikys, gandrūtis, bandodaržis, saulažuvė, pūslė, kamulžinas, jaurė, siaustinukai, slydėti, rangus, gerklis.

Rezultatai

Antraštė:: sakýti
Straipsnelis:: seT [struktūra]: Verbaliniai atsisipindi lytyse germ. *sag-ja- ‘sakyti’ (s. isl. segja, s. saks. seggian, s. sl. sočiti ‘nurodyti’, lie. sakýti ‘sagen’, t. y. ide.*sokʷ-éi̯e-ti. Nominaliniai iš tos pačios šaknies bulg. posóka ‘kryptis’, lie. pãsaka ‘Erzählung’, germ. *sagō ‘saga’ (s. ang. sagu, s. v. a. saga, pragr. *hokʷā́ tolimesniuose vediniuose [160], kaip ὀπάων ‘palydovas’ (mik. PN Dat. o-ga-wo-ni, ὀπάζω ‘verfolgen, zum Begleiter geben’, ὀπηδών ‘palydovas’ (Frisk II 401 t. t.) [161].
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 160–161

Antraštė:: sakýti
Straipsnelis:: S. air. scél n. 'pasakojimas, naujiena', gen. scéuil, nom. plur. scela, gen. pl. scéel, dat. pl. scélaib. Iš kur soscéle masc. 'gera naujiena, evangelija', gen. soscéli, dat. soscélu ir a forcital sosceligthide 'evangelijos mokymas'. Vediniai: scélach 'pasakų rinkinys', scélaige 'pasakotojas'. Tas pats žodis britų kalbose, valų chwedl f. [S39], pl. chwedlau, kornų whethel m., pl. whethlow; bret. turi tik vedinį v. bret. quehezl, pl. quehezlon vartojamas vienaskaita 'naujiena'. Reikia kildinti iš *sqetlo- (bretonų kilo iš *ko-sqetlo-), padaryto iš šaknies *seq- 'sakyti' ir išsaugotos gr. ( ἐννέπω, aor. ἐνί-σπον), lo. (inseque 'sakau', inquam), germanų (s. v. a. sagên ir t. t.), bl.-sl. (lie. sakýti, s. sl. sočiti 'nurodyti') ir iš kurios išvesta daug kitų airių žodžių. [Britų žodžiai su chw- žodžio pradžioje, negalį (nepaisant Ped. I 77) turėti pirminio *skʷ- (kuris turėjo duoti *sp-) yra protogaėlų skoliniai, Pok. 898.]
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s39–40

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškais kitų kalbų žodžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltų pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Baltiški verba dicendi reprezentuoja keletą ide. šaknų. Lie. sakýti, sakaũ, sakiaũ, la. sacît 'sakyti' yra -o- laipsnio iteratyvas iš sekù, sèkti (ide. *sekʷ- 'sekti po ko; pasakoti'. Slavų k. yra paralelinis vedinys sočiti: serbų (bažn.) sočiti 'indicare', r. sočit' 'ieškoti, sekti', s. le. soczyć 'tykoti; kaltinti', le. o-soczyć (žvėrį), o pirminis veiksmažodis neišliko. Giminiški: gr. (Homero) ἐννέπω 'pasakoju', ἔννεπε = lo. inseque (insece), s. v. a. sagēn 'sakyti, pasakoti'.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 286

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

Gr. ἐννέπω 'pasakoti, pranešti, paskelbti'. Imperfektas ἔννεπε visiškai sutampa su lo. inseque (žr. Ernout-Meillet s. u.), kuriam galbūt atitinka inquam (?). Dėl –νν- galima iškelti metrinę eolų grafikos pailginimą (Chantraine, Gr. Hom. 1, 100) arba eolų -νσ- pėdsaką (Lejeune, Phonétique 110). Aoristai ἐνι-σπεῖν ir ἔσπετε rodo nulinį vokalizmą. Vardažodinė forma su priešdėliu *en- s. air. žodyje insce 'kalba' iš *en(i)skw-iā. Paprasta šaknis *sekw- yra gerai paliudyta, tačiau jos neturi indoiranėnai: s. galų hepp 'neramus', lie. sekù, sèkti 'sakyti', išvestinis kamienas turi balsį o, lie. sakaũ, sakýti, s. sl. sočiti 'nurodyti'. Be to, germ., s. isl. segja, perdirbtas s. v. a. sag a r. i g[t. kitų airių žēn 'sakyti'. Žr. Pokorny 897–898.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 350

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

Iš ide. k. žodžių, reiškiančių 'sakyti', išsiskiria nemaža veldinių grupė. Kitų šios reikšmės žodžių semant. šaltiniai l. įvairūs. Lie. sakyti, la. sacīt, gr. ἔννεπε, lo. inseque, insece 'surišti, pasakoti', umbr. pru-sikurent 'pronuntiaverint', lo. inquam (-quis, -quit) 'sakyti', s. isl. segja, s. ang. secgan, s. v. a. sagēn, bendras germ. išskyrus go.), arm. ogem, visi < ide. *sekw-, žodžiuose 'sakyti, pasakoti', gal pirm. reikšmė 'parodyti' (kaip s. sl. sočiti) ir tos pačios kaip *sekw- matomos žodžiuose, reišk. 'sekti', 'matyti'.

Šaltinis:

Buck 1949, 1257

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

žr. vesti

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 326

Antraštė:

sakýti

Straipsnelis:

žr. sakus

Šaltinis:

Vanags 1994, 36–37