Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: saldus, įsai, grasus, sūris, goštauka, vinkšnynas, skrabnus, įnartinti, barstyti, tilvikas, brizgenos, liungurti, gožėti, šite, drižti, gunklė, sketelis, luginaitė, plėtmas, geluoksnis, varganas, pamotė, lypkė, kerėtojas, šėkas, kurkulai, paukštė, neprietelius, skiaurė, gūra, mantus, dosnus.

Rezultatai

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: žr. kartus
Šaltinis:: Hamp 1969b, 43

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: žr. našukas
Šaltinis:: Solta 1974, 98

Antraštė:: saldus
Straipsnelis:: Iš ide. k. žodžių, reišk. ‘saldus’, išsiskiria gana didelė veldinių, kilusių iš ide. *svādu-, grupė, kitų šios reikšmės žodžių semantiniai šaltiniai visai skirtingi. Lie. saldus, la. salds, s. sl. sladŭkŭ, ir t. t., bendras baltų-slavų, ‘saldus’ ← ‘išlaikytas (seasoned)’ gimin. s. isl. saltr, s. ang. sealt ‘sūrus’, go., s. isl. salt ‘druska’ ir t. t. Plg. priešingą pasikeitimą: lie. sūdyti gimin. s. i. svādu- ‘saldus’ ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 1032

Antraštė:: saldus
Straipsnelis:: Ypač reikšmingas yra žodžio ‘saldus’ reikšme vystymasis bl. ir sl. kalbose: čia teigtinas *saldu- ‘süß’, kuris akivaizdžiai priklauso *sal- ‘druska’. Tačiau reikėtų padaryti du apribojimus: žodžio *saldu- -d- veikiausiai tiesiogiai nesusijęs su formos *sal-d-, glūdinčios germ. *salt-a- ‘sūdyti’ ir *salt-a- (n.) ‘druska’, garsu -d-, tačiau kildintinas, kaip rodo u- kamienas, iš atnaujinto senojo *swā-d-u ‘teikiantis sulčių skonio, saldus’. Šio pradžios sandas dėl *suə- ribojimo reikšme ‘išrūgos’, o būdvardžio – reikšme ‘vandeningas, rūgštus, sūrus’, bl. ir sl. kalbose buvo pakeistas su pirmine reikšme konkuruojančiu *sal-. Šis tuomet negalėjo turėti reikšmės ‘druska’ – o kokią kitą reikšmę jis turėjo, rodo medžiagos, kurias ėmė įvardyti šie nauji žodžiai, reiškiantys ‘saldus’: visų pirma salyklas, saldi prieskoninė medžiaga su karčiu prieskoniu. Dažnai salyklas paprastai vadinamas ‘prieskoniu’ – taip pat kalbame ir apie misą-; tad *sal-, ‘be druskos’ turėjo reikšti ir ‘prieskonį’ – tai spėjimas, kuris būtinai ateina į galvą. Taigi išeities taškas turėtų būti *sal- ‘druska’, toliau – ‘prieskonis’, toliau – ‘salyklas’ – ši sąsaja geriausiai pažįstama dar la. sā̀ls ‘druska’ ir ìesals ‘salyklas’ (žodis, reiškiąs ‘salyklas’, taigi yra specializuotas darinys iš žodžio, reiškiančio ‘druska, prieskonis’). Lie. kalboje išryškėjo žodis, reiškiantis ‘salyklą’ (salýkla), sl. kalbose (r. solod ir kt.) toks žodis išvestas iš žodžio, reiškiančio ‘saldus’, kaip ir apskritai ten reikšmė ‘saldus’ apsiribojo garsine forma *sald-. Arčiau su germ. *salt-a- ‘sūdyti’ galėtų sietis dažniniai (faktityviniai) lie. sal̃dinti, bažn. sl. sladiti ‘saldinti’; tačiau ir šie veikiausiai yra atnaujinti dariniai iš veiksmažodžio *suə-d- arba (kadangi tai yra produktyvūs darybos tipai) modernūs naujadarai iš žodžio, reiškiančio ‘saldus’. Bl.-sl. *sal-d-u yra ‘salyklo prieskonį teikiantis’; padarytas pagal pavyzdį *swā-d-u ‘sulčių, sirupo skonį suteikiantis’ ir dėl „harmonijos“ su juo apibendrintas reikšti ‘saldus’. Galų gale lie. kalboje tai groteskiškas atvejis, kad senas žodis, reiškiąs ‘druska’, atvirkščiai, išsirutuliojo į būdvardį, reiškiantį ‘saldus’. Dar žr. sū̀dyti ir sùltis.
Šaltinis:: Seebold 1984, 125

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: [Bendraide. ryšių žodis] armėnų ał, gen. ałi ‘druska’; ałt, -i ‘druskožemis, druska’, ałi ‘druskingas’. [Lit.: Hübschmann AG I 414; Walde-Pokorny II 452; Walde-Hofmann II 466; Adjarian, Arm. Würzelwörterbuch, I, 1926, 105 t t.] […] Šį žodį druskai reikšti turi visos ide. kalbos, išskyrus arijų k. ir lie. k. […]. Jau J. Schmidtas [Pluralbild. 183, 253] iš senovinės paradigmos *sald, *sali, gen. *salnés nustatė, jog žodis priskirtinas ide. senovei. Kitas klausimas, ar jau „prokalbėje“ *sald reiškęs tai, ką reiškė vėliau, t. y. chem. junginį NaCl. Dialektologų požiūriu armėnų k. šliejasi prie europinių kalbų, pav., kaip toch. (toch. A sāle, B sālyi […]. [23] d- darinys sieja armėnus su germanais (go. salt, s. v. a. salz) […], taip pat su lo. sallo ‘sūdau’ < *saldo ir su būdvardžio lie. saldus, sl. sladъkъ […].
Šaltinis:: Solta 1960, 22–23

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: žr. salti
Šaltinis:: Seebold 1970, 385–386

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: žr. varus
Šaltinis:: Откупщиков 1974, 16–18

Antraštė:: saldus
Straipsnelis:: -u- kamieno ir išplėtimo guturaliniu giminystę rodo dar gr. θηλυκóς· θῆλυς. Žinoma slavų praktika tipo sladъкъ 'saldus' santykyje su lie. saldùs24 [Dėl slavų tipo plg. N. Trubetzkoy, BSL. 24 (1924) 130 t. t., A. Vaillant, BSL. 31 (1931) 43 t. t., Meillet-Vaillant, Le slave commun (Paris 1934) 360].
Šaltinis:: Solta 1974, 98

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: Nepriklausomai nuo pirminės šaknies vardažodinio ar veiksmažodinio charakterio ide. kalboms ypač būdingas toks darybinis tipas kaip lo. canō (v.) → cantus (s.) → canto (v.) → *cantitus (s.) → cantitō (v.) → cantitātus (s.). Šį tipą iliustruoja toks baltų-slavų pavyzdys: *sol-ti (v.; lie. sál-ti 'daryti saldų'; plg. r. солить) → *sol-dus (s.; lie. sal-dùs, s. sl. СЛА-ДЪ-КЪ 'saldus') → *sold-ti > *sols-ti (v.); lie. sal̃s-ti 'darytis saldžiam') → *sols-tis (s.; s. sl. СЛАС-ТЬ) ir toliau → r. сластуть (v.).
Šaltinis:: Откупщиков 1967a, 107

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: Prasl. kamienas solь- iš pradžių priklausė priebalsiniams kamienams, bet dar ide. epochoj perėjo į -ĭ kamienų grupę. Pradinės struktūros pėdsakai atsispindi žodyje solnina (r. солонина, č. slanina ir kt.), solnъ (č. slaný) ir pan., solъkь (plg. lo. sallo iš saldō, go. salt iš sald-). Žinomas beveik visose ide. kalbose. Lietuviškas žodis išnykęs (plg. la. sāls, pr. sal, bendras baltams lie. druskà išstūmė senąjį kamieną), bet seną kamieną rodo sãlymas, saldùs, saldỹbė, saldìnis, saldė́ti. Kamienas žinomas visose slavų kalbose, pradedant nuo seniausių rašto paminklų. Su determinatyvu d/t: sold-, solt- vartojamas reikšme 'saldus'.
Šaltinis:: Бернштейн 1974, 272

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: [Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] Lie. saldùs : s. sl. сладъкъ.
Šaltinis:: Endzelīns DI II, 344

Antraštė:: saldùs
Straipsnelis:: Lie. saldùs – plg. s. sl. sladъkъ ‘słodki’ (< *sald-ŭ-kă-).
Šaltinis:: Ostrowski 2003, 89

Antraštė:: saldùs
Reikšmė:: süß
Straipsnelis:: Go. salt, s. isl. salt, s. ang. sealt, s. saksų salt, s. v. a. salz ‘Salz’ < germ. *salt-a-, kuris yra darinys iš veiksmažodžio go. saltan (plg. germ. *salta- ‘würzen’). Būdvardis germ. *salta- ‘salzig’ atitinka lie. saldùs ‘süß’ (← ‘würzig’). Veiksmažodis kyla iš ide. *sal-deh₂- ‘Würze geben, würzen’, plg. s. lo. sallō ‘salze’, s. air. saillid ‘würzt’. Pirmasis dėmuo yra ide. žodis ‘druska’ *sal- (plg. lo. sāl etc.). Kitaip, bet neįtikinamai, mano Seeboldas (Fs. Matzel, 1984, 125t.), kuris kildina germ. *salt-a- iš *sal-o- (su -t- iš veiksmažodžio *salta-), tuo tarpu, kad lie. saldùs būtų perdirbinys iš ide. *su̯eh₂du- ‘süß’ (gr. ἡδύς etc.).
Šaltinis:: Casaretto 2004, 77

Antraštė:: saldùs
Reikšmė:: sweet
Straipsnelis:: C. Le Feuvre lie. saldùs ‘sweet’ siūlo aiškinti kaip inovaciją – iš senesnio ide. būdvardžio *su̯eh₂du- ‘sweet’ (s. i. svādú-, gr. ἡδύς) nukopijuotą priesagą, kuri buvo prarasta baltų kalbose. Tokį procesą ji vadina priesagos perkėlimu (transfert de suffixe). Išties tikėtina, kad *su̯eh₂du- buvo pakeistas sinonimu, kurio pagrindą sudarė *sh₂l-, o tai numatė paradigmatinio lygmens analogiją.
Šaltinis:: Petit 2010, 174–175