Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: segti, ilsus, lesinti, piesta, įtampas.

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

žr. sagtis

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 97–98

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

Prieš keletą metų pr. seggīt Hampas aiškino siedamas su darýti reikšmės atžvilgiu ir žãgaras formos atžvilgiu (Baltistica 8, 1971, 43–5), minėdamas, kad, P. Skardžiaus nuomone, šio veiksmažodžio kilmė neaiški. J. Kazlauskas nurodė, kad R. Trautmannas siejo seggīt su lie. sègti ‘to button, clasp, pin’, s. i. sájate etc. (Altpreuss. Sprachdenkmäler, 423) ir kad J. Endzelīns (Senprūšu valoda, 245) sekė Trautmannu. Trautmann, atskirai nuo sanskrito sájati ‘haftet’ (416–417) mini s. v. sagis, prilygintą lyčiai sãgas (žr. s. v. sagà Fraenkel LEW, spėjamą lizdo sègti ‘heftet’, sagýti, s. air. suanem giminaitį. Endzelīns toliau cituoja sanskrito sajate, lie. sègti. Fraenkel LEW 770 priduria seggīt tik kaip pašalinę mintį pačiame sègti skyrelio gale. [87]. Turime gerai apibrėžtą baltų sègti giminaičių lizdą ir neaiškių tarpusavio santykių bei neaiškios kilmės indo-iranėnų porą *seg- ir *seng- ‘hang’ ir ‘attach’. Slavų *sęg- ‘reach, grasp’ santykis yra neaiškus. S. air. suainem ‘rope, string’ yra labai miglotas. Pr. seggīt, kaip yra gerai žinoma, yra fonetiškai dvipramiškas. Semantiniu atžvilgiu anksčiau minėtos grupės neduoda aiškaus pagrindo sąsajoms. Dėl šių priežasčių, kaip minėta, Hampas siūlo būtent tokį seggīt aiškinimą. Logiškas aiškinimas, besiremiantis tos pačios kalbų šeimos paralelėmis visada priimtinesnis nei tas, kuris remiasi tolimais (tolimų kalbų) siejimais.

Šaltinis:

Hamp 1974c, 87–89

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

Kad pr. saxtis EV 643 'Rinde' (pastarąją leksemą galime etimologizuoti keleriopai) žodžio pradžioje tam tikromis sąlygomis prieš prieb. grupę sibilantas +C galėtų turėti antrinį velarinį, tai todėl semantiškai abejotinas pr. lyties siejimas su lie. sègti 'heften, schnallen', la. segt 'decken, hüllen, bedecken; einstecken, schnallen' (plg. Trautmann APS pr. 421, Endz. SV 243, ME III 812) tėra viso labo tik viena iš galimybių (E. Frenkelis, LEW 770 s. v. sègti tokio gretinimo nemini).

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 5

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

Toch. A sāk-, sak-, B sāk- „atsilikti; (kauz.) sulaikyti, suturėti“ su formomis: A praet. act. sāk, conj. act. sākeñc, inf. (kauz.) sākässi, praes. med. sakanträ; B part. praet. sasākau, praes. act. (kauz.) sākäṣṣäṃ, part. praes. act. (kauz.) sākäṣṣeñca. – Jau Holthausen, IF 39 (1921) 66, teisingai aiškina šį žodį, kildindamas jį iš ide. *seg̑h- ir t. t. „užvaldyti, laikyti“ ir lygindamas su s. i. sáhate „numalšinti“, av. haz- „užvaldyti“, gr. ἔχω„laikyti, turėti“, go. sigis „pergalė“ ir t. t. Šį *seg̑h- taip pat turi daugelis toch. žodžių: A ṣakkats „ryžtingai, tvirtai, žinoma, tikrai“, A skam(at) ir B ṣek „visada“, A ṣokyo „stipriai“, A sakät „ramiai, tyliai“. Toch. AB sāk- < ide. *sog̑h-. […] Kadangi toch. sāk- pagrindine reikšme nurodo „sulaikyti, susivaldyti“, kuri ypač atitinka gr. ἐχέω, ἔχωir t. t. reikšmei, tai nėra jokio pagrindo pritarti Duchesne-Guillemin, BSL 41, 2 (1941) 163 aiškinimui, kur lyginama su s. i. sájati „būti arti“, lie. segù.

Šaltinis:

Windekens 1976, 416

Antraštė:

sègti

Reikšmė:

„heften“

Straipsnelis:

seggīt 29,₁₃ „tun, daryti, veikti“ [ir kt.]: warguseggūntins; Trautmanas Apr. Spr. 423 pr. žodį sieja su s. i. sajatē „heftet sich an“, sajjatē „ist womit beschäftigt, pr. sagis, lie. sègti ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 480 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 302

Antraštė:

sègti

Reikšmė:

„heften“

Straipsnelis:

sagis E. 486 „rincke“ (= „Schnalle an einem Gürtel, Spange, diržo sagtis, sagtis“), 544 „kanopos vinis, Hufnagel“: lie. sãgas „kilpa balinamai drobei pakabinti“, sagà arba sagė „Schnalle“, sègti, la. sagts, s. i. sajati „pakabinti, hängt an“ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 480 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 297

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

Toch. B suk-, ṣuk- „būti pakabintam, laikytis svyruojant, likti, pasilikti“ su formomis: praes. act. suknaṃ, opt. med. sukaññiyenträ, praes. med. caus. ṣūkäskeṃ. Čia kalba eina apie skolinį iš A dialekto, kur *ṣuk- reikia kildinti iš senesnės (toch.) formos *säkw-, *ṣuk- – iš senesnės (toch.) formos *ṣäkw-. Toch. (A) *säkw-, *ṣäkw-, davusios suk- bei ṣuk dėl w unliauto, o vėliau dėl šio w iškritimo, pateko į gana ilgą toch. vardažodinės kilmės veiksmažodžių su -w- sąrašą. Toch. (A) *säk- bei *ṣäk- yra ide. *seg- reprezentantai „prisitraukę“ prie s. i. sájati „pririšti, pritvirtinti, priskirti“, lie. segù ir t. t. Tuo tarpu, kai *ṣäk- tęsia ide. *seg-, tai *säk- suponuoja ide. *sg- (antrinis ä seniasniame *säkw- < *skw-) arba ide. *sə₂g-. Reikia pastebėti, kad ide. *-sg- galbūt turi ir av. vohuna-zg(a)- „der sich an das Blus heftet“ (plg. Mayrhofer, EWAltind. III (1972) 419). Vietoj (A) *suk-, *ṣuk- B turėtų būti *säkw-, *ṣäkw-. Dėl reikšmės „likti, būti tam tikroje vietoje“ < „būti pakabintam ir t. t.“, plg. taip pat s. i. vi-lamb-, kuriuo verčiama suk-, ṣuk- ir kuris reiškia „būti pakabintam, laukti, užtrukti“.

Šaltinis:

Windekens 1976, 445

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

Toch. B çkwarya „liana“ su acc. sg. çkwaryai. Šis mot. g. žodis skaidosi į *çäk-war-ya: -ya yra mot. g. ypatybė tuo tarpu, kai -war- primena B lykwarwa, lkwarwa pl. iš lyakur „kartas“ (> A lkwär), kur -war- < *wä́- < -ur(-) yra kilęs iš senojo *-u- kamieno sustiprinto -r(-), kilusio galbūt analogiškai iš veiksmažodinių daiktavardžių, padarytų iš preterito med. dalyvių su priesaga -r. B žodyje çkwarya priesaga -war- ir t. t. gali būti tos pačios kilmės, nes, kaip ir B lyakur atveju, jį reikia kildinti iš veiksmažodžio, turėjusio vardažodinį *-u- kamieną, *çäku. Elementas *çäk- tiesiogiai kilo iš senojo *ṣäk- (*ṣ-*k > ç-k taip pat kaip ir, pvz., A çäktālyi, B çaktālye „sėkla“) ir netiesiogiai iš ide. *seg-, kurį randame s. i. sájati „liestis, (passiv.) būti sujungtam arba sukabintam“ su lie. segù ir t. t. Toch. B çkwarya, kur pirmajame skiemenyje *çäk- iškritęs *ä rodo tarimą uw iš w. Vadinasi, tai yra augalas „kuris sukimba su… “. Taip pat žr. B suk-, ṣuk- „būti sukabintam su ir t. t.“ < senojo A *säkw-, *ṣäkw, kuriame yra kamieno *-u-/-u̯- pėdsakas.

Šaltinis:

Windekens 1976, 482

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

S. air. sén „tinklas (paukščiams gaudyti); spąstai“. Buvo aiškinama, jog kilęs iš *segno-, atitinkąs valų hwynyn „akis, tinklas“, hoenyn „id.“ dubletas, kuris atliepia air. suan- žodyje suanem (žr. atskirai). Būtų du besikaitalioją prototipai: *segno- ir *sogno-. Abu tos pačios šaknies kaip s. i. sájati „jis sustabdo“, lie. segù Ped. I 103. Bet buvo pasiūlyti ir kiti aiškinimai, žr. Pok. (kuris p. 914 atskiria suanem nuo sén (p. 887) < *segno-, valų hocnyn < *sogno-), US 294, (kuris suponuoja suanem šaknį *seu-, žr. atskirai só-), Stokes BB XIX 108 (kuris kildina iš *spigno- gr. σφίγγω„suspaudžiu“, s. isl. spikr „vinis“). Nieko tikra.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s85

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

Lie. sègti, sẽga ‘su(si)rišti, su(si)sagstyti’ giminingas s. i. sájati ‘pritvirtinti, pridėti, prijungti’.

Šaltinis:

Derksen 2002, 10

Antraštė:

sègti

Straipsnelis:

žr. pasaga

Šaltinis:

Smoczyński 2000b, 185