Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: seinyti, eidy, gungaras, skretena, ribėti, briedgauris, kirkė, žagsėti, juostas, kliokti, kinivarpa, grumtynės, ciba, kadagynas, skrabti, žeberklai.

Rezultatai

Antraštė:: seĩnyti
Reikšmė:: „pasiekti“
Straipsnelis:: S. air. veiksmažodinis i- kamienas sín- „ištempti, ištiesti, rodyti, ištiesinti“, praes. 3 sg. (su obj. pron. priesaga) sínith-i „jis išsitiesia“, praet. 3 sg. sínis „jis iškišo (liežuvį)“. Palyginti seniai Lidén, BB 284, susiejo su šaknimi sei̯, sei-, sī̆- „judinti, siųsti“, kurią kaip tik turi s. isl. seilask „rąžytis, išsitiesti“, lie. síela „uolumas, įkarštis“, ne-seĩnyti „nepasiekti“, s. sl. sila „jėga“ ir t. t.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s113

Antraštė:: seĩnyti
Straipsnelis:: žr. atsainus
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 62

Antraštė:: seĩnyti
Reikšmė:: ‘būti vienodo lygio, prilygti kam’
Straipsnelis:: Lie. si̇́ela (retai senuosiuose raštuose), pr. seilin (acc. sg.) ‘uolumas, jausmas’, seilisku ‘ištikimybė, pagarba’, nosēilis ‘dvasia’ (beveik išimtimis; tik Swints Nosēilis ‘Šventoji dvasia; Spirito Santo’). Fraenkel II 781 t.; Trautmann 423, 386; Endzelin 245, 216; Pokorny 889–891, ypač 890. LKŽ XII 518 t., 520–523 (si̇́ela, vediniai ir dariniai): nėra distribucijos problemų. Pirmiausia lyginama su slavų kalbomis: s. sl. sila, s. r. sila, r. sila, le. siła ir t. t. ‘jėga, galia’ ir dar su s. isl. seilask ‘kiek galima ištiesti rankas; ką nors daryti iš paskutiniųjų’, nors pagal šaknį galbūt galime susieti su lie. seĩnyti ‘būti vienodo lygio, prilygti kam’ (Fraenkel II 771) bei su s. air. sín- ‘(į)tempti, ištem̃pti, driẽktis; eiti link’, bet kitos hipotezės yra dar mažiau patikimos.⁷⁴ [⁷⁴ Iš dalies lyginimo, kuris suderinimo prasme yra neapibrėžtas, su slavų kalbomis problema yra labiau ginčytina. Iš tikrųjų detalesnė, nors labiau abejotina, yra rekonstrukcija, kurią randame, pvz., Pokornio žodyne, kur kildinama iš šaknies *sē(i)- arba tokios formos pirmine reikšme ‘jėga, galia’, arba iš kitos, kuri, atrodo, yra tolimesnė, pvz., iš šaknies ‘sėti’ (lie. sė́ti, la. sĩt ir t. t.). Fraenkelis, be komentarų, nurodo galimą šios šaknies ryšį su lie. seĩnyti, tačiau nepateikia gretinimo su lie. si̇́ela.
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1992, 176

Antraštė:: seĩnyti
Reikšmė:: susieti, susidurti; prilygti; būti panašiam
Straipsnelis:: Lie. seĩnyti ‘susieti, susidurti; prilygti; būti panašiam’ (Akielewicz, Gramatyka języka litewskiego, 1890, 74), plg. sainùmas ‘panašumas’ paprastai vartojamas su neiginiu: neseĩnyti ‘neprilygti’. Jam giminiškas apseinė́ti ‘ruoštis’, kilęs iš *ap-si-ėjinė́ti. Tikriausiai buvęs ir daiktavardis *apseinė, *apseina; plg. eidinė́ti: aĩdinė, eĩdina ‘toks ėjimas’. Seĩnyti, seĩnija – vedinys, greičiausiai iš *seinė (plg. seyne ‘patenkinimas’ Valančius, Prade, 237): seina ‘pasiturėjimas’ (Šlapelis). Visi jie gauti iš sudėtinių žodžių. Neseĩnyti atstoja senesnį*ne-su-si-ėjinėti, iš pastarojo haplologijos keliu galėjo kilti *neseinėti. Dėl seĩnyti reikšmės ‘būti panašiam’ plg. r. схождение, сходство ‘panašumas’, сходствовать ‘panašėti’, šalia ходить ‘eiti’, kurie galėjo turėti įtakos lie. veiksmažodžio reikšmei.
Šaltinis:: Otrębski 1969b, 77