Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sermėga, raupas, glizdens, trinyčiai, bulundis, -ė, pamesti, svelis, rausis, kernikė, privikėti, ve, amžius, rurėti, kumpti, mieras, raguitės.

Antraštė:

sermė́ga

Straipsnelis:

Įvairiose slavų kalbose vartojamas audinio ir drabužio (paprastai prasto) pavadinimas: r., ukr., br. сермяга, le. siermięga, szermięga, kaš. šerḿąga, šurḿąga. Šiose formose varijuoja pradinis s/š bei er/ur kašubų formose (plg. dar ir br. ширмага). Toks variantiškumas rodo slaviško žodžio baltišką kilmę (s/š gali būti atspindys įvairių ide. *k̑ refleksų lietuvių ir iš dalies latvių bei prūsų kalbose. Toliau – lietuviškos sermėgos pavadinimas rudi̇̀ė kilęs iš spalvos pavadinimo rudas, ir tai yra pamatas hipotezei, kad neišlikęs baltų žodis (slavų formų šaltinis) priklauso lie. ši̇̀ „pilkas, žilas“ [90] lizdui.

Šaltinis:

Варбот 1981, 90

Antraštė:

sermėgà

Reikšmė:

švarkas

Straipsnelis:

sermėgà ‘švarkas’, plg. s. br. сермяга ‘valstietiškas viršutinis drabužis iš grubaus audeklo’ (Fraenkel 1955–1965: 777; Skardžius 1931: 196; LKA I 145). Pavadinimas paplitęs ir kai kuriose kitose baltų kalbose, plg. le. siermięga, r. сермяга, ukr. сермяга ‘t.p.’. Neaiškios kilmės žodis. Vieni kalbininkai mėgina jį sieti su lie. ši̇̀rmas, kiti – su viduramžių lo. scaramangum ar gr. σκαραμάγιον ‘toks drabužis’, esama ir kitokių hipotezių (Fasmer III 609; Borejszo 1990: 178). Švarko reikšme vartojamas žemaičių šnektose (LKŽ XII 431–2). Tačiau žymiai dažniau šis žodis reiškia tam tikrą milinį viršutinį drabužį; milinį apsiaustą. Šia reikšme pavadinimas fiksuojamas lietuvių raštuose nuo XVI a. (BB 1 Moz 3, 21; BB Ez 26, 16; BP II 194; SD(3) 402; Lex 71a; K. Donel; H; R 235, 241; MŽ; N; J). Literatūra: Borejszo, Nazwy ubiorów w języku polskim do roku 1600, Poznań, 1990.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 157