Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: sesuo, grasyti, slydus, traukai, skardėti, keblys, tvykti, čerpė, dievaži, skursti, unksna, čaplė, galbūt, atada, mairūnas, rūpa, biržtva, dora, čėplia, kosulys, šiaurus, diemedis, skiemuo, velketai, skranda, skūpstyti, stingrus, ankslynas, slinkti, pasaka, mananarka, skrynė, katras, drikus, gvilbti, daiga, laiškenis, tu, buksaragė, kaužuoti, važiatvė, dilgyti, luknas, ermai, Nieda, naras, santalka, gailas, šlakstyti, gunžti, mažas, apakti, deklaravoti, limti, rieties, seilė, pra-bilti, pusiasalis, kupeta, slankioti, putera, kedulas, dublus, vaseris, traukutis, stabyti, nesa, balgans, šiurkštas, donis, mažokas, slastai, atžūlus, grumada, kiurti, rankajėtas, burytė, kedilis, vinis, makaruoti, dugnas, padaukas, kemuras, šakainis, česnagas, spiauti, baika, tekėti, niežai, skalnus, žiužė, staigmena, šakumas, tūpti, kapti, Obeltis, lipus, leketuoti, atstas, šiurti, gerdenti, kreika, stulpa, strainus, kavoti, strugas, asietras, irbė, jūšia.

Rezultatai

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: Ide. ō gali būti: […] Pailgintas o (nelaringalinės kilmės): N. sg. *su̯é-sōr. […] Ide. õ gali būti: […] Sandhi-redukcija *-ōr, *-ōn, *-ōi̯: *su̯ésõ ‘sesuo’, *h2ák̂mõ ‘akmuo’ […], plg. lie. sesuõ, akmuõ, etc.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 259

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: Bendraide. žodis – arm. kʿ, kʿṙ ‘sesuo’. [Lit.: Hübschmann A. Gr. I 504; Walde-Pokorny II 533; Esquisse² ; Walde-Hofmann II 563; Adjarian Arm. Würzelwörterbuch VI 1502 t. t.] Armėnų pamatinė forma yra *su̯ésor, gen. *su̯esrós. Dėl [ide.] dialektinio suskirstymo pastebėtina, kad armėnų kalba su savo [63] su̯- pradžia yrasusijusi su arijų kalbomis, tuo tarpu lie. sesuõ, gen. seser̃s ir s. sl. sestra rodo formą be u *sesor.⁶¹ [⁶¹ Lygiai taip pat ir toch. A ṣar, B ṣer, kurie disimiliacijos būdu kilę iš *sesor: Windekens, Lex. 122].
Šaltinis:: Solta 1960, 62–63

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: Ide. lytis *s(u̯)esor- kone visose kalbose reiškia 'sesuo': s. i. svasā (svasār-); lie. sesuõ, -er̃s; lo. soror, -ōris < *su̯esōr. Čia skirtino gr. žodžio reikšmė šiek tiek kitokia, plg. ἔορ· θυγατήρ, ἀνεψιός Hes.; ἔορες· προσήκοντες, συγγενεῖς Hes. 'kuris yra tos pačios (savos) šeimos'. Pastaroji galbūt ir buvusi pirmykštė lyties *su̯esor- reikšmė. Kilmės požiūriu ide. *su̯esor- yra pamatuotas sangrąžiniu įvardžiu su̯ē̆-s-. Tokios formos pastarasis pažįstamas germ. kalboms, plg. go. swēs 'savo, nuosavas, priklausąs', s. fryz. swēs 'giminiškas', trm. swāselinc 'Verschwägerter'. Lyties *su̯e-s-or- pries. -or- iš esmės yra ta pati su pries. -er-, kurią regime lo. gener, -erī m. 'žentas'. Nepritariu šiandien labai gajai pažiūrai, esą *su̯esor- yra dūrinys: *su̯e-sor- 'sava moteris'.
Šaltinis:: Otrębski 1967b, 73

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: Toch. A ṣar, B ṣer ‘Schwester’ mano specialiai sugretintas su lie. sesuõ ir s. sl. sestra (BSL 41, 205) formos su s-, o ne su sv- yra tikriausiai ne ide. kilmės žodis (Van Windekens, Orbis 14, 139 ir toliau).
Šaltinis:: Windekens 1968, 99

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: S. air. siur f. ‘sesuo’, gen. sethar, acc. siair, du. dí fieir. Britų kalbos turi tą patį žodį: valų chwiorydd, v. kornų huir glosa ‘soror (Voc.)’, v. bret. hoar, dimin. hoaric. Air. siur kilo iš *swesor [su i vietoj e dėl hiato, Thurn. 50], gen. sethar esąs analogiškas genityvams athir, máthir, bráthir (žr. šiuos žodžius). Tas pats žodis išliko daugelyje kalbų: s. i. svasar-, arm. k‘oir, gr. ἔορ·ϑυγάτηρ, lo. soror, go. swistar, ang. sister, vok. Schwester, s. sl. sestra, lie. sesů̃ Thurn. 215, WP II 533, Pok. 1051. Benvenistas ide. žodį *swesōr aiškino kaip dūrinį, reiškiantį ‘grupei priklausanti moteris’ BSL XXXV 104.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, s121

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: [Paskutiniųjų dviejų dešimtmečių etimologiniai tyrinėjimai pateikia, be jau žinomų anksčiau, visą eilę naujų toch.-bl. paralelių :] toch. A ṣar, B ṣer : lie. sesuõ, sl. sestra (palatalinis ṣ įrodo, kad toch. žodžio pradžioje buvo *se- ir, vadinasi, atkurtina bendra toch.-bl.-sl. forma *sesr-, *sesor-) [žr.: J. Wan Windekens. Notes tochariennes. – Archiv Orientální 18, 1950, 519–524].
Šaltinis:: Топоров 1963c, 242

Antraštė:: sesuo
Straipsnelis:: Lie. sesuo, lo. soror, go. swistar, s. sl. sestra, s. i. svasar-, av. xvaŋhar- < ide. *swesor-, gal. *swe-sor-, sudėtinis žodis iš *swe-, o antra dalis sietina su gr. ὄαρ ‘žmona’, lo. uxor ‘t.p.’ ir t.t. ar su skaitvardžių mot. gim. formomis kaip s. i. tisras ‘trys’.
Šaltinis:: Buck 1949, 108

Antraštė:: sesuo
Straipsnelis:: S. sl. sestra atitinka lie. sesuõ (gen. seser̃s); bet pr. schostro, swestro tikriausiai yra skoliniai. Lie. sesuõ yra iš idg. s(u̯)esō(r).
Šaltinis:: Schmidt 1973, 78

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Ide. *s armėnų kalboje intervokalinėje pozicijoje susilpnėja ir iškrinta: Ide. *su̯esōr (>*su̯eur) > arm. k‘oyr ‘sesuo’ (plg. s. i. svásar-, lo. soror, r. сестра).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 40–41

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą (t.y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai atitinkančias giminiškų k. pavyzdžius) ir, antra, naujus elementus (t.y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius), atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Lie. žodis sesuõ, gen. seser̃s (< seserès) tęsia seną pavadinimą *su̯esōr- (s. i. svásar-, lo. soror) su dviem pakeitimais: su̯- ≥ s- bei -ar- pakeista į -er- (seser- vietoj laukiamo *sesar pagal semantiškai ir formaliai giminiškų kamienų dukter- ir moter- analogiją. Pr. schostro ir swestro ‘sesuo’ yra pasiskolinti iš le. ir vok. Latviai seną pavadinimą pakeitė nauju mãsa.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 229

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: Toch. A ṣar, B ṣer ‘sesuo’: B nom.-acc. pl. ṣera, dimin. ṣerçka, daikt. ved. (būdv.) *eṣerña ‘Verschwisterte’. (Aiškią) giminystę su s. i. svásar-, lo. soror ir t.t. nustatė jau Feist, Kultur (1913) 105. Toch. Gr. (1931) 65 visiškai pagrįstai rekonsruota toch. pirminė forma (A ṣar *ṣäṣar, o B ṣer - *ṣäṣer. Toch. (AB) *ṣäsạ/er iš tikrųjų turėjo duoti *ṣṣa/er (B nekirčiuotme, atvirme skiemenyje ä iškrito), iš kurio dėl ṣṣ- supaprastinimo žodžio pradžioje atsirado (A) ṣar, (B) ṣer. Šis toch. *säṣa/er remiasi ide. *sesēr, vadinasi, be *-u̯- po *s- žodžio pradžioje, kaip ir lie. sesů ir s. sl. sestra ir sudaro priešpriešą, pvz., s. i. svásar (plg. jau Van Windekens, Lexique (1941) 122). Dėl galo *-er- greta *-or- (kaip lie. sesů, s. air. siur ir t.t.), plg. go. swistar, runų swestar, s. isl. systir (dėl *- ēr šiose germanų formose, žr. Krause, Handb. d. Got 89) ir taip pat lie. gen. sg. seser̃s), su *-er-. Reikia pastebėti, kad Krause, Tocharisch (1955) 10, nesvyruodamas manė, kad toch. A ṣar, B ṣer turi gale *-ēr. B *eṣerña turi intensyvinį priešdėlį e-. Toch. žodžiui, reiškiančiam ‘sesuo’ reikia atmesti kitą fonetinį ir/arba morfologinį aiškinimą: Lane, Lang. 21 (1945) 26 (palatalizuotas *su̯-); Schindler, IF 72 (1967) 249 (*su̯- pavirto *s- ir t.t.), Van Windekens Arch. Or. 18 (1950) 521 ir toliau (pirmykštė forma *sestrā). Negalima palaikyti hipotezės apie svetimą kilmę (Van Windekens, Orbis 14 (1965) 139 ir toliau).
Šaltinis:: Windekens 1976, 449

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: Sl. sestra: s. sl. сестра, r. сестрá, le. siostra, a. luž. sostra, sotša, ž. luž. sotra, č., slovk. sestra, slov. séstra, bulg. сестрá ir kt. [63] Numanoma bendra baltams–slavams paradigma *sesuo, *sẽseres, *sẽserį, *sẽserimi, o vien slavams būdinga tik silpnoji linksnio forma (*sesr- > *sestr-) visoje paradigmoje. Lietuvių kalba išlaikė archainę priebalsinę galūnę. Remiantis giminiškomis formomis, galima spėti buvus ide. su̯e-. Tačiau lie. sesuõ, sl. sestra neišlaikė jokių senojo u̯ požymių [64]. Atstatoma ide. *su̯ésor ‘sesuo’, kurioje įžiūrimi du komponentai: *su̯(e)- ‘savas, sava’, atspindintį santuokinį draudimą kurio nors asmens atžvilgiu, ir sor. Mairchoferis *su-esor ‘savo kraujo’ laiko *esor : *esr ‘kraujas’. Trubačiovas tai paremia. Dėl to *su̯esor, matyt, reiškė moterį pagal vienos santukos liniją, iš vienos pusės, su kuria sieja kraujo giminystė, iš kitos, - kuri turėjo teisę gyventi su vyrais iš tos pat santuokos [66].
Šaltinis:: Трубачев 1959b, 63–66

Antraštė:: sesuo
Straipsnelis:: Janda (Eleusis… 2000, 159t.) kildina gr. ὄαρ ‘Frau’ iš ide. *su̯ós-r̥, t. y. kolektyvo *su̯és-ōr ‘Schwester’ pamatinio žodžio.
Šaltinis:: Stüber 2004, 4

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: žr. tėvas
Šaltinis:: Bērtulis 1972, 17

Antraštė:: sesuo
Straipsnelis:: Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai. Tokie pakitimai paprastai vyksta nepriklausomai tos pačios reikšmės žodžiuose skirtingose kalbose, plg. lie. sesuo, s. sl. sestra, ang. sister, pranc. sœr, katalonų, provansalų sor ir kt.
Šaltinis:: Mańczak 1994, 94

Antraštė:: sesuõ
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito r kamieno baritonai.] S. i. svásr̥- < *sues-r-. Baritonezę patvirtina gr. ἔορ (Hes.), lie. sesuõ (a. p. 2 senojoje lietuvių kalboje; žr. Illič-Svityč) ir sl. *sestrà, -ǫ̀ (a. p. b).
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 106

Antraštė:: sesuo
Straipsnelis:: žr. moteris
Šaltinis:: Olander 2009, 28–29