Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skęsti, siekti, gauti, gauja, govė.

Antraštė:

skę̃sti

Straipsnelis:

Pr. auskiēndlai ‘nuskęsti’ susideda iš priešd. au- ir šaknies skiēnd- (plg. kitą šaknies skand- vokalizmą), kuris siejasi su lie. skę̃sti, skéndėti (žr. Bezzenberger KZ 41, 1907, 111; Trautmann APSpr. 285; Milewski Sl. Occ. 15, 1936, 105 ir kt.).

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 171–172

Antraštė:

skęsti

Straipsnelis:

Pr. auskiēndlai (auskēndlai) 75,14 ‘tegu skęsta’: au- ir lie. skęsti žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 565.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 185

Antraštė:

skęsti

Straipsnelis:

žr. skandinti

Šaltinis:

Endzelīns DI III (2), 139

Antraštė:

skę̃sti

Straipsnelis:

Lie. skę̃sti, pr. auskiēndlai (Ott. III) ‘nuskandinti’. Fraenkel II, 801 t. s. v. skéndėti, 803; Trautmann 308; Endzelin 149; Toporov, A-D, 171 t.; Mažiulis I, 124; Pokorny 930; LKŽ XII 842 t.: nėra distribucijuos problemų. Ši leksinė šeima prūsų kalboje yra paliudyta kitomis formomis, iš kurių semantiniu požiūriu ypač įdomi auskandinsnan (acc. sg.) ‘visuotinis potvynis, krikšto vanduo’ (Trautmann 308 cit.; Endzelin 149 cit.; Toporov, A-D, 170 t.; Mažiulis I, 123), kuri lygintina su tokia lietuvių kalbos forma kaip pvz. paskandà (Fraenkel II, 795 s. v. skandi̇̀nti; LKŽ IX, 479) ir taip pat reiškiančia ‘visuotinis potvynis; amžinas prakeikimas’. Už baltų kalbų ribų šią šaknį turi ko gero tiktai graikai: gr. σκινδός ‘nardytojas’ arba ‘plaukikas’, tuo metu, kai latvių kalboje ji yra visiškai išnykusi, nes hidronimas Šķendene yra kuršiškos kilmės⁷⁸ [⁷⁸ Endzelin, ZSlPh 11 (1934) 130 (= Darbu izlase, III (2), 177). Pažymėtina, jog Mažiulio nuomone, skę̃sti šeima kildintina iš šaknies sek-. Iš jos taip pat kilo lie. sèkti ‘slūgti’, la. sikt ‘leistis, slūgti’ (abu kalbant apie vandenį)].

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 158

Antraštė:

skė̃sti

Straipsnelis:

S. air. scoth fem. ‘gėlė’, galbūt dat. scoid, plur. scotha, gen. plur. scoth, dat. plur. scothaib. E. Lidén, Mél. Philol. Johan Vising (1925) ir toliau, pasiūlė čia įžvelgti šaknies *sket- daiktavardį su šakniniu o greta s. lie. skecziù (iš *sket-ye/o) ‘išsiskleidžiu’ (plg. RC XLII 189). Bet žodžio scoth trumpas ŏ taip pat galėjo atsirasti iš trumpo ŭ, išvirtusio į ŏ prieš a po jo einančiame skiemenyje (būtų *sku-tā) ir galima susieti su šaknimi *skeu- ‘stumti, mesti’, kuri *skeud- forma yra gausiai reprezentuojama germanų kalbose, o būtent s. v. a. scoz, vok. Schoβ, Schöβling.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, s51

Antraštė:

skė̃sti

Straipsnelis:

Žr. kėdóti.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 1985

Antraštė:

skė̃sti

Reikšmė:

plėsti, skleisti, (pra)skirti

Straipsnelis:

[Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Išskiriamos trys stambios šios šaknies semantinės grupės. Atskirai grupei priklauso ‘plėsti, skleisti’ reikšmės žodžiai. Pagrindinis jos narys kė̃sti ‘plėsti, skleisti, (pra)skirti’ ir įprastesnis variantas skė̃sti kiek nutolę nuo savo pirmykštės reikšmės. Semantikos įvairovę, greičiausiai ir variantų geografijos pokyčius galėjo lemti žodžių daryba – sangrąžinių kė̃sti vedinių su priešdėliais antrinis skaidymas (sangrąžos -s(i)- priskyrimas prie šaknies). Pvz., plg. kėtótis – skėtótis ‘skeryčiotis, mosikuoti; daug vietos užimti’, kė́sčioti ‘sklaistyti, plaikstyti, plėtoti; muzikuoti, skėtrioti’: skė́sčioti ‘t. p.’, kė́stelėti ‘mostelėti, kiek praskėsti’ skė́stelėti ‘t. p.’ ir kt. (s)k- šaknies veiksmažodžius, susijusius su plėtimo(si), plėsčiojimo (mosavimo) ar ėjimo išsiplėtus reikšmėmis. Plg. trm. artimos formos bei reikšmės vardažodžius: kė̃sas (kèsas) ‘kas išsikėtęs, kėsuodamas eina’, kė̃sčias, -ià ‘klišas, klyvas’; sketė̃ ‘laumžirgis, žirgelis, velnio arklys’ ir kt.

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 136–142