Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
skárda
Straipsnelis:
J. Šmitas (Schmidt J. Zur Gesch. d. idg. Voc. II 136 [ir kt. lingvistai]) su v. v. a. schart, bžn. sl. skrada ‘keptuvė’ gretina la. skārds, skārda ‘skarda’, lie. skā́rd(a)s (iš Bezzenberger Lit. Forsch. 169), skárda arba skar̃dis ‘skarda’. Fortunatovas (Fortunatov BB III 60) pr. starstis ‘alavas’ (pastarąją formą suprantant kaip *scarstis) gretina su lie.-la. žodžiu; Fortunatovui pritaria Trautmann Apr. Spr. 436. Tomsenas (Thomsen V. Beröringer 218) laiko, kad lyvų kārda, es. kard ‘skarda’, suom. karta ‘lakštinė geležis’ yra baltizmai [404], bet tada pastaruosius suom.-ugrų žodžius privalėsime atskirti nuo kom.-zirian. kört, wojtak. kort, rytų jakut. karte ‘geležis’, nes sunku juk patikėti, jog bl. skoliniai būtų taip toli prasiskverbę. Įprasta la. skārds etimologija yra anaiptol neaiški, o ir pr. forma starstis nederėtų remtis, nes kol kas *scarstis nėra kur nors patvirtintas. Manau, kad latviškasis skardos pavadinimas yra atsiradęs iš lyvių resp. estų ir po to šis žodis perimtas į lie. kalbą.
Šaltinis:
Endzelīns DI III(1), 404–405

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas