Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
skliutas
.
Rezultatai
Antraštė:
skliùtas
Straipsnelis:
V. Svoboda (V. Swoboda „Some problems of Belorussian Vocabulary“ in: Studies in Slavic Linguistics and Poetics in honor of Boris O. Unbegaun. New York, 1968) aptaria aštuonis br. žodžius, kurie neturi atitikmenų geografiškai artimiausiose sl. k-se. Anot V. Svobodos, br.
skljud
‘adze, тесло, vedega (kuris lenktais ašmenimis)’ yra skolinys iš lie.
skliùtas
‘t. p.’.
Šaltinis:
Senn 1971a
, 201
Antraštė:
skliùtas
Straipsnelis:
Dailidystės instrumento -
склют
‘vedega’ (iš lie.
skliùtas
‘t. p.’ ) - pavadinimas nurodytas Kijevo pilies inventoriaus sąraše 1552 m. Seniausias šio lituanizmo pavyzdys K. Jablonskio rinkinyje datuojamas 1559 m. [Jablonskis, 298].
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 175
Antraštė:
skliùtas
Reikšmė:
kapoklė
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. k-os baltizmus (žr.: Лаугюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie le. k-os tekstuose vartojami rečiau:]
sklut
(p. 23:
sklud
) ‘tam tikras kirvis’: lie.
skliùtas
. Le. k-je – tai skolinys iš lie. (Otrȩbski, Slavia Occidentalis XIX 475).
Šaltinis:
Safarewicz 1983
, 351
Antraštė:
skliùtas
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
склюд
‘plačiaašmenis kirvis rąstams tašyti, skliutas’ (statyb.) БРС 861, РБС 681,
шклюд
‘t. p.’ ДС 197 (dėl
šk-
plg. br.
шкіле́т
|| r.
скеле́т
, br.
шкіпіна́р
|| r.
скипида́р
ir pan.); žinoma ir lytis su
-t
: trm.
склют
perkeltine reikšme ‘labai liesas žmogus’ MC 158; plg. vksm.
склюдава́ць
‘(skliutu) tašyti, skliutuoti’ БРС 861, РБС 681 ||
склютава́ць
‘t. p.’ MC 106, žr. Jablonskis LŽ 298 t. SJP VI 146 registruojami trm. le.
sklut
,
sklud
ir VI 44 dar
schlud
‘skliutas’. Iš liе.
skliùtas
; veiksmažodis
склюдава́ць
dėl savo
-d-
veikiausiai laikytinas ne skoliniu iš
skliutúoti
, o (pastarojo pavyzdžiu) pačių pasidarytu vediniu šalia
склюд
(
-d
lengvai galėjo atsirasti dėl galinių porinių dusliųjų ir skardžiųjų priebalsių neutralizacijos tokio tipo daiktavardžių vns. vard. ir gal. linksniuose). Dar plg. Frenkelis LEW 811 t.
Šaltinis:
Urbutis 1969b
, 152–153
Antraštė:
skliùtas
Straipsnelis:
Lie.
skliùtas
, le.
sklut
, br.
склют, шклюд
, r.
склют
, ukr.
шклюд
.
Šaltinis:
Откупщиков 1971
, 123
Antraštė:
skliùtas
Reikšmė:
dailidės kirvis
Straipsnelis:
Lie.
skliùtas
(trm. variantai
škliùtas
,
kliùtas
) ‘dailidės kirvis’ pirmą kartą užfiksuotas Sirvydo antrame žodyne (SD 444). Frenkelio žodyne jis nelaikomas polonizmu ir priskiriamas giminiškų žodžių
skliutà
,
skliaũsti
grupei. Dar plg. la.
skļuts
,
škļuts
‘t. p.’ ar jų variantus be
-k-
(ME III 942). Pavadinimas žinomas ir artimesniems slavams: Kijevo pilies inventoriuje iš 1552 m. fiksuojamas
склюты
, plg. asmenvardį
Склюд
, taip pat ukr. trm.
шклюд
, s. br.
склютъ
, lenkiškuose Lietuvos dokumentuose randamas
sklut
ir jo variantai. Slaviškuose šaltiniuose jis pasirodo anksčiau nei lietuviškuose, o tai rodytų, kad veikiau skolinęsi lietuviai, o ne slavai (plg. SW VI 146, Brückner SE494, J. Otrębski, SlOcc XIX 475).
Šaltinis:
Urbutis 1996a
, 85–91
Antraštė:
škliùtas
Reikšmė:
dailidės kirvis
Straipsnelis:
žr.
skliutas
Šaltinis:
Urbutis 1996a
, 85–91
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas