Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skobti.

Antraštė:

skõbti

Straipsnelis:

Gr. σκάπτω ‘išskaptuoti’ […]. Iškyla dvi galimybės, pagal kurias galima kildinti iš σκαπ- (aspiruotas žodžio galas atsiradęs dėl θάπτω, τάφος, ταφῆναι analogijos) arba iš σκαφ- (su fonetiškai ir analogiškai kilusiu σκαπ-). Pirmuoju atveju galima prisiminti tiktai lo. scapulae ‘petys’, umbrių scapla (acc. sg.). Platesnį ramstį turime atstatydami σκαφ-, kuris įeina į plačią grupę, reiškiančią ‘skusti, grandyti’, lo. scabō, germ. k. s. v. a. scaban ir t. t., baltų k. lie. skabiù (germ. ir baltų kalbų a gali reprezentuoti a arba o). Lie. skobiù suponuoja o, slavų k. r. skóbelŭ ‘gramdyklė’ yra dviprasmiškas dėl vokalizmo. Graikų, lotynų ir greičiausiai germanų bei baltų-slavų kalbose balsis o yra familiarių ir techninių žodžių ypatybė, tačiau lo. taip pat turi scobis ir t. t. Jei čia priimame, kad šaknis rodo balsių kaitą, tai gretinimas su σκέπαρνος, jei manoma, kad σ- žodžio pradžioje yra mobili (kas yra priimtina), tai galima prisiminti κόπτω. Dar žr. Solmsen, Beiträge 196–210.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 1011

Antraštė:

skõbti

Straipsnelis:

[Šaknys, kurių s-mobile yra prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po to paties prieb. (pastarasis prieb. galėjo būti išplėstas):] 1. Šaknis *ks- ‘mušti (ir nužudyti), kirsti, traiškyti, kalti, kasti, rausti, gremžti, kasyti, listi’ [137]: variantas *sk- - s. i. skunóti ‘įpjausto, praduria’, av. skɘnda ‘sugriovimas, lūžis, liga’, persų škāfađ ‘suskaldo’, gr. σκεδάννυμι ‘suskaldau į gabalus’, σκάπτω ‘sukasu, iškasu’, σκόπελος ‘uola, skardis’, σκάλλω ‘kasu, rausiu’, σκύλλω ‘sudraskau, nuplėšiu’, σκύρος ‘akmens nuolauža’, lo. scabo ‘kasau, skutu, gremžiu’, scrībo ‘brėžiu, išpjaunu, rašau’, scalpo ‘dreskiu, gremžiu, kasau, išpjaunu, skaptuoju’, scindo ‘suskaldau’, vid. air. scrīpaim ‘dreskiu’, scian ‘peilis’, go. skaban ‘skobti, kirpti’, s. v. a. scarbōn ‘pjaustyti į gabalus’, s. isl. skrapa ‘drėksti, gramdyti’, skilja, skila ‘dalinti’, skemma‘sugadinti’, lie. skederlà ‘skala’, skõbti ‘skaptuoti’, skebérda ‘pliauska’, skapôti ‘skusti’, skêlti ‘skaldyti’, skùsti, skìedra, prasl. *skrebti ‘skusti, gremžti’, *skъr̥bь ‘liūdesys’, *sčьr̥biti ‘щербить’, skuka, *sčuka, *sčipati ‘gnaibyti’, *sčemiti ‘suspausti, gniaužti’, oskoma, s. sl. СКОБЛЬ ‘gremžtukas’, r. скоблить, скопить, щепка.

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:

skõbti

Straipsnelis:

Ang. scoop ‘(pa-, iš-, su-) semti; (iš)skaptuoti, (iš)duobti, (iš)kasti’ […] iš scoop ‘samtelis, bertuvas, kastuvėlis; kaušas’, pasiskolintas iš v. ol., v. v. ž. schōpe ‘kaušas, samtis, kibiras’ < germ. *skōpō- ‘kas išduobta, išskaptuota’; tad tos pačios šaknies kaip lie. skõbti (-ia, skãbia) ‘drožti (papr. skaptu), skaptuoti’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1990a, 128

Antraštė:

skõbti

Straipsnelis:

Oset. xafyn : xaft/xafun : xaft ‘trinti; gremžti; skusti’. Kaip ir wafyn ‘austi’ v. xafyn fonemą f reikia kildinti iš bh, turint omenyje ide. pagrindą *(s)kābh- (Pokorny 931). Semantiškai artimiausi yra Europos kalbų atitikmenys: s. isl. skafa, s. ang. scafan, go. skaban, s. v. a. scaban, vok. schaben ‘gremžti, trinti’, s. isl. skafa ‘gremžtukas’, lie. skabýti, skõbti, r. скоблить, lo. scabo, scabere ‘šukuoti, skusti’. Tolimesni reikšme persų kāftan, šikāftan, pehlevis škāftan, part. kāf- (Ghilain 72), sogdų *kāf- (k’β) ‘skaldyti’ (benveniste TSP 234), Pamyro jazg. xaf- ‘plauti (trinti) galvą’ (Эдельман. Язг., текст II 3). Artimi skambesiu bei reikšme negiminiškų kalbų žodžiai verčia galvoti apie garsažodinę kilmę. Plg. vengrų kapar- ‘gremžti’, suomių kaapata, tiurkų kap- (qap-) ‘griebti’ (rankomis, dantimis). Šiuo atveju taip pat ir s. sl. chapati, r. хапать ir pan. Ide. pagrindą *xā̆b(h)-, *xā̆p- ‘griebti’ atstato Merlingen (Idg. X: Die Sprache 1958 IV 54–55).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 132

Antraštė:

skõbti

Straipsnelis:

Oset. sk’awyn : sk’awd/(æ)skawun : (æœ)sk’awd ‘pešioti, gnaibyti, skabyti; šukuoti (pvz., linus)’. Atrodytų natūralu sk’awyn sieti su sk’o ‘plyšti, trūkti’, sk’o ‘plėšti’ (ide. bazė *skeu-: Pokorny 354). Tačiau tam prieštarauja praet. kamienas sk’awd; pagal įprastą abliautą lauktume *sk’o/ sk’ud, plg. qawyn : qo, tawyn : tyd, arǧawyn : arǧo ir pan. Todėl sk’awyn reikia kildinti ne iš *sk̑āu-, o iš *(s)kāp-, t. y. šį žodį priskirti tiems negausiems, tačiau visiškai patikimiems atvejams, kur oset. w kilęs iš p […]. Šiuo atveju, plg. persų kāftan : kaw ‘skilinėti, skaidytis, skilti’, šikāftan ‘skilti, skilinėti’, r. щепать ‘skilti’ (*skep-); čia taip (iš *skeip-, *skip-), r. щипать. Čia taip pat oset. sk’aw (*skāpa-) ‘skarmalai, skudurai’ = r. щепа, le. szczapa ‘skiedra, skiedros’, plg. taip pat lie. skabýti, skõbti, skõpti, skepetà ‘skarmalas, skuduras’ ir toliau oset. fæsk’aw (*pa-skāpa-) ‘pakulos, nuobrukos’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 120

Antraštė:

skõbti

Straipsnelis:

Germ. skab-a- ‘grandyti, skusti, gremžti; schaben’ (go. skaban ‘(pa)kirpti, pjauti [plaukus]’, s. isl. skafa ‘skusti, gremžti, (iš)lyginti, glätten’; s. ang. sceafan ‘schaben’, s. v. a. skaban ‘t. p.’, s. saks. skaban) [401] etimologiniai saitai nėra aiškūs, nes turime reikalo su keletu variantų: pirmiausia formos *sqap- ir *sqab(h)-. Kad germ. leksemoms gramatinę kaitą kažin ar galime postuluoti, tai pamatie laikytina prolytė *sqabh-, kuri užfiksuota bent jau lo. kalboje. Ar čia skirtini ir kitokio fonetinio pavidalo žodžiai, kol kas neaišku, plg. lo. scabō, -ere ‘gremžti, grandyti, drėksti, trinti’, lie. skobiù, skõbti ‘išskaptuoti, išduobti (kaltu ar gremžtuku); (nu)pjauti, kirpti, raižyti, drožinėti’, bžn. sl. skobla ‘trintuvė, grandiklis’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 401–402

Antraštė:

skõbti

Reikšmė:

schaben

Straipsnelis:

žr. skroblas

Šaltinis:

Blažek 2001b 47

Antraštė:

skóbti

Straipsnelis:

[Aptariama semantinė būdvardžių motyvacija slavų kalbose.] Prasl. *chabъ, kuris neturi aiškios etimologijos, tačiau jis turbūt yra susijęs su lie. skóbas : skobùs ‘kwaśny’, skóbti ‘kisnąć’ (Machek, Slavia XVI, 208-209; Sławski, SE I 58-59), dar plg. ček. chabý ‘słaby; lichy, zły’ ir kt.

Šaltinis:

Jakubowicz 2003, 407

Antraštė:

skóbti

Reikšmė:

kisnąč

Straipsnelis:

žr. skobas

Šaltinis:

Jakubowicz 2006, 120

Antraštė:

skõbti

Reikšmė:

schaben, schnitzen, meißeln, pflücken

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Pasak Schrijverio (The Reflexes of the Proto-Indo-European laryngeals in Latin, Amsterdam, Atlanta: Rodopi, 1991, 425tt.), ide. *ke, *k̑e davė lo. ca, ce, tačiau Schrijverio pavyzdžius galima aiškinti ir kitaip: lo. scabō, -ere ‘schaben, reiben’, scobis ‘Feilstaub, Sägemehl’, go. skaban ‘schaben, scheren’, lie. skabiù, skõbti ‘schaben, schnitzen, meißeln, pflücken’, gr. σκάπτω ‘grabe (auf)’ kyla iš *(s)kh₂ébʰ-e/o- arba *(s)kh₂bʰ-é/ó- ar *(s)kh₂bʰ-i̯é/ó-, o ne iš šaknies *(s)kebʰ-.

Šaltinis:

Lipp 2009a, 44–46